Apžvalga. Trys, tai minia

Orkney 12YO, 50.6%, The Shining Dram, Hogshead, NCF/NCA/SC/CS, 2017
Taigi, viskis išpilstytas 2017 metais, brandintas 12 metų, reiškias distiliuotas apie 2005-uosius. Vieno salyklo viskių bumas prasidėjo apie 2002-2003 metus. Turbūt niekam nėra paslaptis, kad kai kurios distilerijos pradėjo „karpyti” kampus, arba atsisakyti tam tikrų gamybos metodų, kuriuos naudojo daugelį dešimtmečių. Nosis. Žalios kriaušės, siera ir gana daug, kompostas, stipriai skrudinta kava, parfumuotas vanduo. Kvapas gana aštrus, aitrus, vaisiškumas sunkiai randamas, momentais gumos užuomenos, nors pats kvapas gana gaivus. Nekažką, nors ir ne tragedija. Skonis. O, dūmo yra. Saldus dūmas, žoliškas kartumas ir stipriai jaučiamas distiliatas. Dar truputis baziliko, čiobrelio, mentolio, salyklo saldumo ir mielių. Skonis gana minkštas, be įdomesnių „išvartimų”. Skonis malonesnis už nosį. Poskonis. Trumpas ir greitai išnykstantis su kartumo ir sausumo natomis. Mano trys centai. Skonis kažkiek gelbėja, bet imant visą visumą, viskis toks labiau vienos dimensijos, nuobodokas ir be balanso. Tik niekaip nesupratau iki galo, kur problema? Distiliate ar statinėje, o gal abu traukia sutartinę. 78 akys.

Caol Ila 10YO, 53.3%, The Shining Dram, Hogshead, NCF/NCA/SC/CS, 2017
Dar vienas viskis distiliuotas po 2000 metų. Caol Ila tikras Ailos darbinis arkliukas, kuris puikiai sugeba išlaikyti savo požiūrį į viskį net ir šiuose viskio „bumo” laikuose. Nosis. BUM, smūgis, durpės ir dūmai. Plius, primena Lagavulin distilerijos viskius. Taigi, saldus dūmas, padangos, jodas, jūros druska, eukaliptas, tabako lapai, medžio anglis ir mentolis. Kvapas super tikslus, pjaunantis, žuviškas, be galo švarus, juntamai džiovinantis ir šaldantis nosį. Skonis. Vėlgi, saldus dūmas. Skonis minkštesnis, elegantiškesnis ir civilizuotesnis nei kvapas. Druska, jodas, rūkyta žuvis, daržovės, vaisiniai saldainiai, degintas medis ir salyklo saldumas. Paminėčiau, kad ir skonyje daug durpės ir dūmo su mentolio gaivumu. Poskonis. Šaldantis, ilgas, sausas su ąžuolo taninais. Mano trys centai. Smagus ir geras Ailos viskis, bet vis galvoju, ar visgi jie nesumaišė statinių su Lagavulin statinėmis. Labai primena jaunus Lagavulin viskius. Anyway. 84 akys.

Ledaig 18YO, 46.3%, Batch 3, Spanish Sherry Wood Finish, OB, NCF, 2016
Nesu ragavęs, nei pirmo, nei antro „bečo”, tad pažiūrėkime kas yra kas. Nosis. Sojos padažas, truputis fejerverkų, saulėgrąžų aliejus, tabakas, skrudintas medis, kepti lazdyno riešutai, razinos, figos, medžio pjuvenos, truputis sūrumo, laužo, citrusų, karšto sviesto ir džiovintų vaisių. Įdomi, gerai subalansuota nosis, nors kvapas nėra labai švarus, bet cheresas čia nemaišo ir įneša savo šarmo ir kompleksiškumo. Skonis. Taip, cheresinis Ledaig. Primena Ailos viskius, bet su savo požiūriu ir tai yra gerai. Skonyje mažiau chereso ir labiau primena burbono statinėse brandintus Ledaig viskius. Skonis švaresnis, su druskos, juodojo pipiro, ąžuolo taninu, karamelės, espresso, pelenų natomis. Taip pat randu šiek tiek džiovintų vaisių, BBQ padažo, eukalipto gaivos. Poskonis. Vidutinio ilgio, šildantis, bet tuo pačiu ir gaivus. Mano trys centai. Labai smagus ir geras viskis. Norėtųsi, kad būtų švaresnis, bet, žinai, niekas nėra idealus, tad palikim viską, kaip yra. 88 akys.