Apžvalga. Trys jaunuoliai iš Isle of Jura

Sveiki. Šiandien užkabinsiu distileriją, kuri nėra dažnai aptarinėjama tarp viskio mylėtojų ar žmonių, kurie tik kartas nuo karto užbėga viskio paragauti. Distilerija, kurdama savo viskius, orientuojasi labiau į Škotijos aukštumose kuriamus viskius. Kita vertus nevengia kartais išleisti ir „pytintų” versijų. Beje distilerija yra įsikūrusi Jura saloje, kurioje gyvena tik virš 200 žmonių.

Jura Journey, 40%, Distilerijos pilstymas, American White Oak Ex-Bourbon Barrels, 2018
Griebiam taureles ir aiškinamės. Kas? Kur? Kada? Taigi, koks skambus pavadinimas, Journey. Nosis. Pasitinka su saldžiomis išraiškomis, kaip saldus salyklas ir vaisiai. Išskirčiau kriaušes, obuolius, vanilę, cinamoną ir šiek tiek žemiškumo. Dar randu ąžuolą, šviežias pjuvenas, truputi taninų. O dabar keletas įdomesnių: kelis kartus panaudotas aliejus (tą kvapą, kur gali sutikti greito maitinimo įstaigose, pavyzdžiui Berlino geležinkelio stoty), žuvies piršteliai ir kopūstai? Neklausk, nežinau iš kur tai. Pats kvapas lengvas, neįpareigojantis, kažkuom neišsiskiriantis, tiesiog. Tik tie keisti kvapai kažkiek „pagyvena” gyvenimą. Skonis. Saldokas, plonas, lengvas, lėkštas su iš kažkur atkeliaujančiu minimaliu charakteriu. Nors skonis kažkiek išduoda, kad viskis jaunas, bet medienos čia atseikėta daugiau nei pakankamai. Ir tai maskuoja. Paminėčiau didelį žoliškumą ir medienos kartumą. Pridėčiau truputi vaisių ir salyklą. Poskonis. Trumpas, vienodas, su ąžuolo ir vanilės užuomazgomis. Greitai sunykstantis. Mano trys centai. Kaip ir daugelis kitų, taip ir šitas žiauriai kenčia nuo to, kad buvo išpilstytas 40% stiprumu. O į kitas problemas net nesigilinsiu. Beje, nosis geriausia dalis šiame viskyje. 76 taškai. Panašu, kad ši kelionė iš tų kur nesigirtum ant FB sienos 😀

Jura 10YO, 40%, Distilerijos pilstymas, American White Oak Bourbon Barrels ir Oloroso sherry finish, 2018
Pirmas ir paskutinis dalyvis šiose ragautuvėse su amžiaus nuoroda. Ir vėl, kodėl 40% laipsnių? „Blemba” juk dešimtukas! Anyway, keliaujam. Nosis. Šviežesnis, gaivesnis, linksmesnis ir su lengvu dūmeliu. Ryški meliono ir vanilės nata. Mažiau saldumo nei kelionės leidinyje, kaip ir charakterio. Šaltas laužas, kamparas, šviežiai pjauta žolė, kepti vaisiai, ledinukai, medžio anglis ir kompostas. Čia ąžuolas geriau suvaldytas. Momentais reiškiasi citrusai. Gana tvarkinga nosis. Skonis. Skystyje randu dūmo, charakterio ir daugiau požiūrio. Išskirčiau vaisius, daržoviškumą ir ąžuolo prieskoniškumą. Dar pridėčiau šiek tiek pipirų, citrusų, skrudinto medžio, džiovintų vaisių ir baltojo šokolado natų. Čia su balansu sužaista geriau, nes ąžuolo skonyje yra daug, bet tos minimalios kitų skonių užuomenos gana gerai maskuoja. Poskonis. Trumpokas, su dūmo, medienos, vanilės, vaisių natomis. Mano trys centai. Po velnių, nesikeikus. Šitas 46 – 48% būtų labai smagus viskiokas. Net jei reiktų sumokėti 10 – 15 eurų daugiau, mokėčiau. O dabar turim ką turim. 80 taškų, kas irgi nėra blogai. Skonis ir poskonis uždirbo daug taškų. Nosis kažkur Journey lygio.

Jura Seven Woods, 42%, Distilerijos pilstymas, Seven Cask Types, 2018
O čia tai visas pareiškimas! Septyni medžiai ir 42% laipsniai. Medžių nevardinsiu, jei kam įdomu, tai beveik visi medienos tipai kilę nuo Prancūzijos ir vienas iš Amerikos. Nosis. Vaškas, raudonos uogos, grietinėlė, didelis kiekis ąžuolo, žoliškumas ir daržoviškumas. Kas toliau? Parfumuotas vanduo, šienas, medus ir nenusakomas saldumas. Laipsniai kažkiek žaidžia į geresnę pusę. Problema, kad didelis ąžuoliškumas ir parfumuotas vanduo labai užgožia kitus niuansus ir beveik nebelieka nieko. Tiesa pasakius tikėjausi blogiau. Skonis. Medienos kartumas, taninai ir aitrumas. Laipsniai skonyje labiau sužaidžia, bet daugelis skonių labai sumalti ir sumaišyti. Nėra minties, nėra vientisumo. Suvaldyk, kad gudras septynias skirtingas „malkas”. Medis, vanilė, salyklas, raudonų uogų saldumas ir šiek tiek vaisių saldumo. Nosis pasiūlė didesnes linksmybes, nei skonis. Poskonis. Vidutinis, karštas, su keptais riešutais, vanilės ekstraktu, ąžuolo prieskoningumu. Mano trys centai. Net jei tai buvo eksperimentas, man jis tiesiog nesiklijavo nors tu ką. Nosis labiausiai patiko, jei taip galima pasakyti. Ir beje, tai tik mano nuomonė. Tikiu, kad kažkas šituo viskiu labiau mėgaujasi nei aš. 77 taškai. O jei dar pakalbėtume apie kainą…

Apibendrinant, dešimtuką rinkčiausi bet kurią dieną ar naktį. Dar pridėčiau, kad šis leidimas sukurptas gerai, tik duokit daugiau jam vietos pasireikšti. 10YO leidinio pasirinkta kryptis yra gera ir galbūt, tai būtų puiki orientacinė žymė leidžiant kitus distilerijos viskius. Šiandien tiek ir iki kito greito susiragavimo.