Apžvalga. Trijulė iš Bunnahabhain

Bunnahabhain 12YO, 46.3%, Chereso ir Burbono statinės, NCF/NCA, OB, 2021
Na, bet pradžiai prieš Feis Ile leidimus reikia kažko gerai pažįstamo ir šiuo atveju turėtų puikiai pasitarnauti šių metų oficialus dvyliktukas. Šis salyklas dar nebuvo manęs nuvylęs. Kartais labiau neša į burboninę, kartais į chereso pusę, bet kokybė daugiau mažiau palaikoma. Tad, kaip šiųmetinis? Nosis. Kvapni, elegantiška, charakteringa, švari ir turinti lengvas gėliškumo užuominas. Migdolų riešutai, skrudintas medis, džiovinti vaisiai, zefyrai, apelsino žievelė, bandelės ir fermentuoti sodo vaisiai. Lengvos prieskonių apraiškos sukuria charakterį. Cinamonas, muskato riešutas ir vanilė. Chereso statinės sukuria įvaizdį, kad viskis yra labai nušlifuotas ir atidirbtas. Gal net per daug. O kaip su keleta lašų H2O?
Praktiškai iškart sureagavo į vandenį. Šviežesnis, gaivesnis ir kvapnesnis. Labiau pasijuto burbono statinės. Žali obuoliai ir kriaušės. Teikčiau pirmenybę su vandeniu, bet labai su saiku. Skonis labai atitinka kvapą. Tik su daugiau charakterio ir su labiau pastebima ąžuolo įtaka, kas sukuria šiek tiek brandesnio viskio miražą. Vėlgi, atrodo, kad salyklas gerai atidirbtas ir nušlifuotas. Pats kūnas vidutinio tirštumo su polinkiu į skystesnę pusę. Marcipanas, mėsos prieskoniai, kamparas, baltas pipiras, apelsino žievelės aitrumas, migdolai, vanilės ir džiovinti tropiniai vaisiai. Sausokas ir saldokas. H2O. Nepasakyčiau, kad vanduo duoda kažką apčiuopiamo. Netgi manyčiau, kad minimaliai prarandamas kūnas. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Prieskoningas, citrusiškai aitrus ir su minimalia užuomina apie minerališkumą. Mano trys centai. Tvarkingas, gardus ir neblogai subalansuotas viskis. Nosis labiausiai patiko, o skonyje norėjusi daugiau kūno. Iš esmės vertas būti kiekvieno viskininko spintelėje. Kai norisi kažko smagaus, bet neįpareigojančio. 86 taškai.

Bunnahabhain 2001/2021, 19YO, 53.6%, Feis Ile 2021, Marsala vyno statinių finišas, Tiražas 1333 buteliai, NCF/NCA/CS, OB
Nors ir virtualiai, bet keliamės į Feis Ile festivalį su Marsala leidimu. Etiketė sako, kad tai yra finišas, bet kažko konkretaus nėra rašoma. O kaip žinia, finišas finišui nelygu. O ir pats žodis viskio industrijoje yra labai populiarus. Juokingiausia, kai finišo trukmė ilgesnė už pirminę brandą. Nosis. Saldus, pilnas, pernokęs, lipnus, rūgštokas ir kiek susikaustęs. Saldžiai prieskoningas ir sausas. Kakava, prieskoniai, geltonos slyvos, klevų sirupas, medus, vanilė, abrikosai ir minimali šalto laužo užuomina. Laikui bėgant vis labiau skleidžiasi tropinių vaisių nata. Sausumas einantis kartu su gėliškumu. H2O. Sausesnis, švaresnis, aitresnis, netgi šiek tiek pjaunantis nosį. Bet stebuklas neįvyko, taip ir liko gana susikaustęs ir uždaras. Medžio anglis, skrudinti lazdyno riešutai ir bandelės. Skonis. Minkštesnis, labiau išdirbtas, bet su mažesniu kompleksiškumu. Vidutiniškai kartus. Citrusų rūgštelė, ąžuolo aitrumas, kaulavaisių kauliukas, žalias obuolys, kartusis šokoladas, cinamonas ir imbieras. H2O. Rūgštesnis, labiau prieskoningas ir saldesnis. Mentolis ir pipirmetė. Poskonis. Trumpokas, karštas ir meduoliškai prieskoningas. Mano trys centai. Tiesą pasakius, nesu tikras dėl Marsala vyno statinių kokybės arba dėl pasirinktos trukmės kuriant šį leidimą. Marsala gali rasti, bet ji nesukuria kompleksiškumo ar gilumo, kas pakeltų šį viskį. Labiau tempia žemyn. Aš rinkčiausi dvyliktuka ir nesukčiau sau galvos. Kažkiek nuvylė, ypač kai moki 200 svarų (čia prieš kelis mėnesius). 85 taškai.

Bunnahabhain 2013/2021, 7YO, 59.5%, Feis Ile 2021, Bordo vyno statinių finišas, Tiražas 5166 buteliai, NCF/NCA/CS, OB
Ir prisibaigimui Moine leidimas, kuris žymi (yra dar keli) durpintus salyklinius viskius iš Bunnahabhain. Vėlgi, finišas, kuris truko neišaiškintą laiko tarpą. Nosis. Nesu kažkoks didelis fanas, kai kalba pasisuka apie durpę ir raudoną vyną. Bet čia puikiai tai veikia, gal net norėtųsi daugiau. Labai galinga, pilna ir kompleksiška. Kumpis, BBQ padažas (ne tas, kur pasmaugtas saldumu), juodas pipiras, sūrus vanduo, degantis šienas, jūros gėrybės, braškės, avietės, naujos padangos ir kažkokia daržoviškai uogiška pusė. Kas labiausia užkliuvo – tai ruginė duona su raudonų uogų uogiene (jei pasiūlysit, tikrai neatsisakysiu). H2O. Alkoholiškumas dingsta ir kvapų paletė prasiplečia. Jodas, žoliškumas, rūkyta žuvis, vyšnių likeris, aromatinis dūmas. Visiškai rekomenduočiau vandenį. Visiškai. Skonis. Tikras užtaisas. Masyvus, sausas, tirštas ir su daug charakterio. Kaip ir nosyje, taip ir čia jaučiasi alkoholis, bet nestipriai. Čia vyno įtaka jaučiasi labiau, bet viskas balanse ir harmonijoje. Kamparas, eukaliptas, medžio anglis, deginta karamelė, bazilikas, cigaras ir raudonų uogų džemas (kiek prisvilęs). H2O. Kiek sumenksta dūmas, labiau reiškiasi vyno statinės ir aš tikrai nieko prieš. Saldesnis, vis dar masyvus ir pilnas charakterio. Poskonis. Ilgas, saldus, švarus, šaldantis ir su smagiu dilgčiojimu. Raudonos uogos grįžta šerbeto pavidalu. Mano trys centai. Aš bučiau toliau ėjęs. Tai yra, kam čia reikėjo daryti kažkokį finišą? Pilna branda Bordo statinėje ir viskas. Atmetant svajones, tai labai puikus ir ne pagal metus kompleksiškas viskis. Šiandienos žvaigždė. 89 taškai.