Apžvalga. Tormore, Ben Nevis ir Caol Ila

Tormore 28YO, 1988/2017, 49.6%, Signatory Vintage, Cask Strength Collection, Hogsheads, 388 buteliai, statinės nr. 15585/15590, NCF/NCA/CS
Taigi, Tormore. Ne iš tų distilerijų į kurias viskio mylėtojai labai kreiptų didelį dėmesį ar vertintų. Gal dėl to, kad šios distilerijos viskiai turi gana specifinį kvapą ir skonį, o gal tiesiog žmonės per daug užsiėmę dideliais vardais. Kai kada, ir ypač vyresni, Tormore viskiai pasižymi marcipano kvapu ar netgi skoniu. Paieškom. Kvapas. Pasitinka su užuomenomis, kad viskis tikrai nėra jaunas. Seni masyvo baldai, truputis lako ir dulkėtas rūsys. Taip pat ąžuolo natų randu išties nemažai. Jei tai būtų viskas, tai viskis būtų išties persirpęs. Bet taip tikrai nėra. Šviežiai pjauta žolė kaimyno sode, citrusai, obuoliai, melionai, persikai. Tai suteikia puikų balansą. Ir įpučia jaunatviškumo, gyvumo ir šviežumo. Momentais ausis kiša džiovinti vaisiai ir miligramas sieros. Skonis. Aliejiškas, tirštas, energingas, netgi „sparkling”. Čia mažiau to seno viskio jausmo. Vėlgi, momentais lenda kažkokie skoniai susiję su cheresu. Sakyčiau lazdyno ir graikiniai riešutai. Tada pasitinka šviežumo banga. Citrusai, obuoliai, kriaušės, greipfrutai. Dar prisijungia ažuolas, kava, daržoviškumas ir tada smūgis su mėsos prieskoniais ir citrinų žievelių aitrumu. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Galingas ir prieskoningas. Citrinos, žoliškumas ir taninai. Mano trys centai. Visgi neradau tų nelemtų marcipanų. Išgyvensiu. O kas apie viskį. Labai specifinis. Aš nieko prieš tokį viskio stilių. Gal kiek varginantis. Kas apie statines. Manau, kad kažkuri iš šių dviejų statinių per savo gyvenimą yra mačiusi cheresą. 88 taškai.

Ben Nevis 24YO, 1991/2016, 54.7%, Signatory Vintage, Cask Strength Collection, Sherry butt, 566 buteliai, statinės nr. 3833, NCF/NCA/SC/CS
Ne viena ir ne dvi kompanijos po savo stogu turi išties nuostabių Ben Nevis viskio leidimų. Kas įdomiausia, kad šie viskiai labai unikalūs ir labai universalūs. Ir nuo pat jaunų dienų jau pradeda skleistis ir žydėti. Tarkime 7 – 9 metų Ben Nevis. Galiu garantuoti, kad dar nebus subrendęs (toli gražu), bet linksmų ir netgi keistų akimirkų bus. Dar kita įdomi pusė, kad su burbono ir chereso statinėmis šie viskiai vienodai puikiai sutarę. O blogiausia tas, kad virš 50% šio viskio iškeliauja į Japoniją. Va jums ir visas grožis, o likęs viskis čia turi nelabai gražias kainas. Kvapas. Sutinka su gana griežtu ir tvirtu kvapu, kuriame beabejo yra geras kiekis chereso. Bet čia ne iš tų viskių, kuris pasitinka persmelktas razinomis, figomis ir panašiai. Taigi, skrudintas medis, kakava, kartusis šokoladas, skrudintas salyklas, medžio anglis, džiovinti vaisiai, cukruotos citrusų žievelės, kepti riešutai, raudonos uogos ir truputis komposto. Labai kompleksiška nosis. Noriu sužinoti, kas vyksta skonyje! Skonis. Oh my…tirštas, sunkus, tankus, sultingas ir stipriai prieskoningas. Daug charakterio, ir tie 24 metai statinėje nė kiek nesumažino noro gyventi ir būti įvertintu. Chereso rūsys, alyvuogės, pelėsinis sūris, apelsinų džemas, skrudintas medis, saulėgrąžų aliejus, minerališkas ir žemiškas. Truputis džiovintų figų ir slyvų. Riešutų ir juodosios arbatos. Yra kažkokių užuomenų į degtukus ar tai fejerverkus. Bet čia tinka ir jie taip gerai susigyvenę, kaip koks mažas augliukas ant jūsų alkūnės nuo gimimo. Tarsi parašas. Poskonis. Ilgas, labai ilgas. Alyvuogių aliejus, citrusai, galbūt skrudintas salyklas. Mano trys centai. Va tokį aš žinau Ben Nevis. Klasika. 91 taškas.

Caol Ila 9YO, 2009/2019, 51.8%, North Star Spirits, Cask Series 009, PX sherry finish, 378 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Ir dabar kažką jauno, šiek tiek netikėto ir durpiško. Kaip jums 9 metų Caol Ila su Pedro Ximenez užbaigimu? Iš North Star Spirits nepriklausomos kompanijos. Šiai dienai ši kompanija yra labai jauna, bet jau spėjusi susikurti autoritetą, kaip labai kokybiško „stufo” parinkimu. Taigi, lukštenam. Iš spalvos net sunku patikėti, kad šis salyklas yra matęs PX statinę. Apgaulinga spalva. O gal jau pradėjo gaminti baltą PX 😀 ? Nosis. Saldu ir dar karta saldu. Durpinis saldumas persipina su PX saldumu. Bet niekas neperspausta ir visai gerai subalansuota. Medžio anglis, laužas, smilkstanti durpė, druska, kameros guma, čipotlė, fermentuoti vaisiai, juodasis pipiras. Momentais netgi rodosi gėliškumas ir komposto kaugė. Išties PX įtaka labai maža. Nežinau ką jie darė, bet jie tai darė teisingai. Skonis. Situacija tokia pati. Pedro Ximenez puikiai suvaldytas. Saldumas didesnis, nei paprastai tokio amžiaus Caol Ila viskių. Kas toliau? Durpės, druska, citrinos, kiviai, ąžuolo taninai ir kažkur horizonte džiovinti vaisiai. Kūnas plonokas. Jūriškas. Dar prie tos puokštės pridėčiau obuolius ir kriaušes. Poskonis. Vidutinis ir durpiškas. Truputis šilto sviesto, juodojo pipiro ir druskos. Mano trys centai. Jaunas durpinukas su trupučiu labai saldaus chereso. Kodėl ne, kai tai daro šiaurinė žvaigždė. 85 taškai.