Sveiki. Kaip ir buvo kalbėta, grįžtu su antra dalimi apie Slyrs distilerija. Pirmoji dalis buvo ne visai sėkminga, bet ir nebuvo visiškas nusivylimas. Formatas toks pats: aperityvas, viskiai ir vakaro vinis. Tad neatidėliojam ir tikrinam likusius šios distilerijos leidimus.
Slyrs Vanilla and Honey, 30%, 2018
Bet pirmiausia aperityvas. Panašu, kad gamyboje naudojo vanilės ekstraktą. O medų bitės sunešė iš aplinkinių alpių pievų, bent taip sako. Kaip bebūtų, praktika visada yra įdomiau nei teorija. Nosis. Aha, kvapas labiau panašus į viskį nei į vanilės ir medaus likerį. Pačios vanilės nosyje gana minimaliai, o ir medus gana stipriai užgožia šią natą. Po šiuo kvapu gana gerai jaučiasi salyklinis viskis. Tai būtų šiek tiek sodo vaisių, grūdų, vaško. Tiesą pasakius, medus su salykliniu viskiu čia gerai dera. Pats kvapas malonus, neperspaustas ir nėra dirbtinis, toks kultūringas. Skonis. Gana saldus, bet vėlgi neperspausta. Vanilė kažkur žaidžia antrame plane, o visą darbą čia taip pat atlieka salyklinis viskis ir medus. Šiek tiek yra ąžuoliško prieskoningumo, bet tai tik pagyvina šį likerį. Irisas, salyklas, vėžiuko saldainiai. Poskonis. Saldus ir ilgai išliekantis. Medus, truputis ąžuolo taninų, vanilė. Mano trys centai. Daug tokio likerio negalėčiau išgerti, bet iš esmės gerai sukurptas produktas. Neperspaustas. Gerai jaučiamas salyklinio viskio akcentas, o kiti kvapai ir skoniai irgi randa savo vietą po saulę.
Slyrs Rum Cask, 46%, finišuotas Karibų jūros romo statinėse, NCF/NCA, 2020
Na ką, salyklinių viskių metas. Pagrindinė viskio branda vyko apie 3 – 6 metus amerikiniame ąžuole, o finišui buvo pasirinktos Karibų jūros romo statinės. Nosis. Pirmasis kvapo įspūdis, kad čia romo mažai. Truputis tropinių vaisių ir rudojo cukraus. Daug vanilės ir prieskonių iš amerikinio ąžuolo. Vėl užuomina apie kažkokį rūgimą. Čia gal koks distilerijos parašas? Tas rūgimas šiek tiek primena kai kurias Raicilla’s. Truputis medaus, liepos žiedų arbata, mėsos prieskoniai ir šviežiai pjauta žolė. Gana malonus kvapas. Norėjosi daugiau romo įtakos. Nors kita vertus ąžuolo kiekis ir taip yra didelis. H2O. Saldesnis. Aromatingesnis. Labiau išryškėjantys romo ir salyklo kvapai. Skonis. Kartokas, salykliškas ir truputį rūgštokas. Ąžuolo daugiau nei kvape. Obuoliai, kriaušės ir mėsos prieskoniai. Stipriai taniniškas ir burną traukiantis sausumas. Ąžuolo prieskoningumas, banano žievė, kibiras vanilės ir citrusų žievė. Kūnas liesokas. H2O. Truputį alkoholiškas. Medus ir kokoso minkštimas. Mažiau kartesnis, bet tuo pačiu dar skystesnis kūnas. Poskonis. Trumpas. Aitrus, aštrus ir sausas. Arbatinės žolelės ir ąžuolas. Mano trys centai. Nosis gana maloni. Skonis ir poskonis gana ekstremalūs, ypač ąžuolo ir prieskonių kiekiu. 77 taškai.
Slyrs Madeira Cask, 46%, finišuotas Madeira vyno statinėse, NCF/NCA, 2020
Finišai tęsiasi toliau. Šįkart Madeira. Brandintas apie 4 – 5 metus amerikiniame ąžuole, o paskutinius 26 mėnesius praleidęs Madeira (koks stilius?) vyno statinėse. Bet žinote, Madeira juk būna ne tik saldi. Nosis. Ir čia manau atsispindi tie 26 mėnesiai brandos Madeira statinėse. Medus, arbatžolių arbata, tropiniai vaisiai, klevų sirupas. O tas tiesmukiškas ąžuoliškumas gana stipriai prigesintas. O ir „distilerijos parašas” gana gerai dirba su Madeira. Vaškas ir vanilinis cukrus. Šiuo atveju aš visiškai už ilgą finišavimo periodą. H2O. Saldesnis. Krenta Madeira vyno įtaka. Labiau skleidžiasi tipiškas salykliškumas. Skonis. Kartus, aitrus, vaisiškai rūgštus, taniniškas ir sausas. Trumpas momentas apie jūriškumą ar žuviškumą. Madeira juk sala. Pačiame skonyje mažiau vyno įtakos, bet ir čia jis gana gerai jaučiamas. Vaškas, ąžuolas, vanilinis cukrus, kaulavaisiai, riešutai ir karamelė. Kūnas greitai nykstantis burnoje. H2O. Medus, vaškas, bet vėl tas pats įspūdis, kad skoniui vanduo nelabai kažką duoda, netgi atvirkščiai. Poskonis. Vidutinis. Aitrus, karštas, prieskoningas, truputį saldokas ir sausas. Mano trys centai. Mano supratimu aš su šiuo viskiu labiau „čilinau”, jei taip galima pasakyti. Ir manau Madeira nudirbo svarbiausius darbus, kad šis viskis taptų geresniu. 79 taškai.
Slyrs Pedro Ximenez Cask, 46%, finišuotas Pedro Ximenez chereso statinėse, NCF/NCA, 2020
Šįkart informacijos apie šį šedevrą labai mažai. Finišuotas apie 9 mėnesius Pedro Ximenez chereso statinėse. Nosis. Pradžia buvo visai liūdna, bet 20 – 25 minutės taurėje pradėjo rodyti PX vyno charakterį. Laikui bėgant charakteris vis stiprėjo ir stiprėjo. Daug įvairių džiovintų vaisių, tamsus medus, klevų sirupas, degintas medis ir melasa. Įsivaizduoju, kad statinės buvo išties aktyvios, nes PX skraistė stipresnė už Madeira (26 mėnesių finišas). Pats kvapas aromatingas, lipnus ir aitrus. H2O. Panašu, kad dar labiau stiprina PX charakterį ir aš tikrai nieko prieš. Skonis. Kartus, saldokas, aitrus, prieskoningas. Čia atrodo, kad PX įtaka mažesnė nei skonyje, bet vis tiek jos apsčiai. Džiovintos slyvos, abrikosai, galbūt obuoliai ir kriaušės. Dar pridėčiau saldintą juodą arbatą, mėsos prieskonius ir ąžuolo taninus. H2O. Saldesnis, minkštesnis ir liesesnis. Truputis riešutų, skrudinto medžio ir beabejo puodas džiovintų vaisių, galbūt truputis sieros. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Aitrus, arbatiškai saldus, truputį kartus, prieskoningas, taniniškas ir sausas. Mano trys centai. Nesu ir niekada nebuvau PX vyno fanas ir tuo labiau šio vyno statinių panaudojimui įvairiems finišams. Bet čia jis labai tiko, užgoždamas pačio viskio charakterį. 80 taškų.
Slyrs 12YO, 43%, brandintas amerikiniame ąžuole, 2019
O jei būti tiksliu: subrendęs degintose amerikinio ąžuolo statinėse ir brandintas minimaliai 12 metų. Tad gal visgi jau rasim šiek tiek kompleksiškumo? Nosis. Visiškai skirtingas nei finišuotos versijos. Gana vaisiškas, pilnas ir keistai aromatingas. Kakava, tamsus medus, lakuotas medis, acetonas, švieži dažai, alyvuogių aliejus, pušų ir kaulavaisių sakai, medžio dulkės ir pjuvenos, nepanaudotas tepalas. Kaip jums tai? Kaip ir sakiau – keistai aromatingas, bet šiam kvapui tikrai verta skirti laiko. „Distilerijos parašo” nerasta. H2O. Parafinas, bet šiaip jokių didesnių pokyčių nepastebėjau. Labai įdomu, kas skonyje laukia? Skonis. Greitai sugriūvančio skonio įspūdis. Turintis nemažai panašumų į kvapą. Chemiškas. Ąžuolas, prieskoniai, vanilė, tamsus medus, karamelė ir žoliškumas. Kartus, aitrus, truputį saldus ir prieskoningas. Truputį nutvilkantis burną. H2O. Kažkiek saldesnis. Nemanau, kad čia labai tinka vandens panaudojimas. Poskonis. Trumpas. Truputis pipirų, vaisių saldumo, ąžuolo ir žoliškumo. Mano trys centai. Ir visa tai kainuoja 100 eurų. Sunkiai vertinamas viskis. Iš „fun” pusės, tai išties įdomu ir nedažnai sutinkama, ypač nosis. Iš techninės pusės, gana liūdna (ypač skonis), kam mano supratimu kišo 43% stiprumas. 78 taškai.
Susidariau nuomonę, kad galingi arba ilgi finišai tinka šios distilerijos viskiams. Užgožia problemas ir duoda savo charakterį. Distiliatas, panašu, kad yra trapus ir labai imlus naujo ąžuolo įtakai. Netgi manau, kad distiliatas yra per daug neutralus. Dauguma viskių pirmoje ir antroje dalyje neypatingai gerai rado kalbą su H2O. Likeriai turi savo šarmo ir yra atidirbti, ypač „Vanilla Honey”.
Tai tik viena iš daugelio Vokietijos distilerijų. Šiandien tiek ir iki kitų susiragavimų. Likite sveiki ir stiprūs.