Apžvalga. Kvintetas iš Murray McDavid arba 202 metai.

Carsebridge 46YO, 1970/2017, 40.9%, „Select Grain”, Burbono statinė (hogshead), Statinės nr. 38243, Tiražas 160 butelių, NCF/NCA/SC/CS
Pagal etiketėje esantį aprašymą toks vaizdas, kad viskis dar buvo finišuotas burbono statinėje (galbūt net pirmo pildymo). Kam taip daryti? Gal paaiškės uostant ir ragaujant. Nosis. Švelni, pilna, saldi, elegantiška ir visiškai susistovėjus. Vanilinis pudingas, karameliniai ledai, šiltas sviestas, džiovinti tropiniai vaisiai, ąžuolo dulkės, šviesus medus, vaisių punšas, keptos saulėgrąžų sėklos ir kažkas iš indiškų prieskonių. Nesu tikras ar čia reikalingas H2O? Kvapas žalesnis ir gaivesnis. Neprinokę bananai, šviežiai pjauta žolė ir lapai. Primenu, kad naudojau tik pipetę ir keletą lašų. Visgi teikčiau pirmenybę nenaudoti vandens. Skonis. Tikrai nemiręs, nors tik 40.9%. Nematomis sakyčiau 44 – 46 %. Prieskoningas, lengvai saldus ir vis dar turintis jėgos. Vanilės ankštis, karamelė, irisas, saldūs kukurūzų spragėsiai, prieskoningas kartumas, ąžuolo taninai ir mėsos prieskoniai. H2O. Vis dar pakankamai spardosi. Kas patiko, kad kartumas beveik išnyko, o prieskoningumas vis dar čia. Momentais tropinių vaisių saldumas. Taigi, imat vieną taurę kvapui, kitą skoniui ir džiaugiatės puikiu grūdinuku. Poskonis. Labai ilgas ir šiltas. Prieskoningas ir truputį vaniliškas. Lazdyno riešutai ir ąžuolo taninai. Mano trys centai. Jei jam dar buvo darytas aktyvios burbono statinės finišas, tai jis atliktas išties gerai. Visgi, viskis yra gana trapus, o su vandeniu tenka elgtis labai atsargiai. Kita vertus, ko gero vienas iš geriausių grūdinių viskių, kuriuos teko ragauti. Būčiau ėjęs toliau, bet šiuo atveju 89 taškai.

Port Dundas 46YO, 1971/2018, 47.7%, „Select Grain”, Brandintas burbono (barrel) ir finišuotas pakartotinio pildymo burbono statinėje, Statinės nr. 14001, Tiražas 200 butelių, NCF/NCA/SC/CS
Ar mes nepradėjom per stipriai? Iškart toks įvertinimas, o dar kur frazė „vienas iš geriausių grūdinių viskių”. Kai tuo tarpu ant stalo dar vienas labai panašus grūdinukas, tik su šiek tiek daugiau RPM. Beje, ši ir Carsebridge distilerijos yra uždarytos. Port Dundas 2010, o Carsebridge 1983 metais. Nosis. Uždaresnis, subtilesnis ir su daugiau prieskonių. Ąžuolo kiekis panašus. Kas labai patinka, kad nėra akivaizdžių vanilės ir karamelės apraiškų. Tropiniai, o taip pat sodo vaisiai. Popieriaus klijai, Raicilla, žalias bananas, razinos, geltonos slyvos, saldūs kepiniai, įvairios arbatžolės ir minimali užuomina apie kartoną. Taip, H2O atidaro čakras ir pats viskis lengviau skaitomas. Daugiau charakterio ir veiksmo. Kokoso riešutas, ąžuolo pjuvenos, skrudintas medis ir žalias obuolys. Skonis. Lyginant su pirmuoju: daugiau jėgos, saldumo, kartumo ir prieskoningumo. Kažkoks keistas pūvančios žolės skonis, bet greitai jis išnyksta. Daug ąžuolinio kartumo, bet balansas tarp citrusų ir uogų daro savo. Citrusų žievelės, cinamonas, bazilikas, vanilė ir sūdyta karamelė. Skonis artimesnis grūdiniui viskiui nei kvapas. H2O. Saldesnis ir vis dar gyvybingas. Banano žievė ir grapa. Momentais jaučiamas daržoviškumas. Poskonis. Trumpesnis. Kartus ir su vėl atsirandančiu pūvančios žolės poskoniu. Mano trys centai. Komplikuotesnis, keistesnis ir labiau primenantis salyklinius viskius. Sunkiai vertinamas. Imant bendrą paveikslą – tai vis tik yra nusisekęs grūdinis viskis. 87 taškai.

Tomintoul 48YO, 1967/2015, 40.1%, „Mission Gold”, Brandintas Burbono (barrel) ir finišuotas pirmo pildymo burbono statinėje (barrel), Statinių nr. 150031/150032, Tiražas 566 buteliai, NCF/NCA/CS
Taigi, seniausias ir anksčiausiai išdistiliuotas viskis. Turbūt viskio festivaly pro tokį viskį aš praeičiau ir neparagaučiau, nes tie 40.1% skamba kaip „hit or miss”. Bet šiame kontekste aš tiesiog džiaugiuosi, kad jis čia. Nosis. Subtilus, elegantiškas, koncentruotas ir harmoningas. Niekas neišsišoka, viskas savo vietose, balansas labai geras. Skrudintas ąžuolas, lazdyno riešutai šokolade, kava, cinamonas, kokosas ir muskato riešutas. Laikui bėgant prisijungia tropiniai vaisiai kaip melionas, bananai ir mangai. Negaliu nepaminėti, kad randu ir gėliškumo natų. Momentais žalias agurkas, kuris suteikia viskiui truputį šviežumo ir gaivumo. Lašas H2O ir jau galima sakyti, kad tai jau ne viskis. Didelių pokyčių nepastebėjau. Gal kiek gaivesnis, švaresnis ir kvapnesnis. Skonis. Kūnas koncentruotas ir pakankamai pilnas. Bet vis dar subtilus, elegantiškas ir harmoningas. Šviesus medus, vanilė, pikis, propolis, bičių duonelė (kas čia pripylė į jį Clynelish viskio?), mangai, obuoliai, bananai, citrusiniai vaisiai ir arbatžolių arbata. Kas patiko, tai žaismas tarp rūgštumo ir lengvo kartumo. Panašu, kad H2O suteikia didesnio charakterio įvaizdį ir tai čia tinka puikiai. Poskonis. Ilgas. Lengvai šildantis, truputį prieskoningas ir šiek tiek vaisiškas. Medus, vaškas, sodo vaisiai ir salyklas. Mano trys centai. Kodėl aš džiaugiuosi, kad aš dabar ji ragauju? Šiam viskiui reikia laiko ir jis negali būti skubinamas. Antros statinės panaudojimas čia buvo reikalingas kaip oras. To pasekoje išgelbėtas viskis buvo prikeltas antram gyvenimui. O iš esmės, laižyti tokius viskius prie gero skaitalo. 91 taškas.

Bunnahabhain 36YO, 1978/2015, 50.4%, „Mission Gold”, Brandintas Burbono (barrel) ir finišuotas Willi Opitz desertinio vyno statinėje, Statinės nr. 1, Tiražas 269 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Kas gi tas Willi Opitz? Tai puikiai žinomas vyno gamintojas iš Austrijos. Bet man tai nėra svarbiausia. Visada įdomu užkulisiai. Kodėl 1978 metų Bunnahabhain merkti į desertinio vyno statinę? Aš tikrai nieko prieš, jei tai daroma puikiai. Tiesiog įdomu. Nemanau, kad buvo maždaug taip: „Ei, turim 1978 metų Bunnos, paimam ir supilam į saldaus vyno statinę”. Nosis. Vyniška, tiesmukiška, jaunatviška, uždara, ir ąžuoliškai prieskoninga. Raudonų uogų džemas, fermentuoti tropiniai vaisiai, smilkstantis šienas, medžio anglis, graikinių riešutų likeris, bulvių košė, žali pomidorai, juodi pipirai, fanta, sviestas su prieskoniais. Nežinau, ką aš čia uostau? Gal H2O kažką? Pats kvapas tamsesnis, gal net stipriai skrudintas. „Black Cake”, šokoladiniai keksai, cinamonas ir tamsiam rome mirkyti vaisiai. Skonis. Kartus, rūgštus, labai sausas, daržoviškas, truputį aitrus ir su sunkiai nusakomu dūmiškumu. Kas toliau? Baklažanai, kartusis šokoladas, cigaras, daugybė ąžuolo taninų, juoda kava, kaulavaisių kauliukas ir razinos. O kaip su H2O? Saldesnis ir su daugiau ąžuolo. Labiau subalansuotas. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Keistas derinys tarp saldumo, daržoviškumo ir nedidelio dūmiškumo. Mano trys centai. Kažkoks eksperimentas vardu: „kas būtų, jeigu būtų”. Manau žmonės, kurie mėgsta savo viskyje vyną, labiau įvertins. Man čia jo per daug, o ir sintezė keista. Vanduo pakankamai gerai veikė. 83 taškai

Bowmore 26YO, 1989/2015, 50.4%, „Mission Gold”, Brandintas Burbono (barrel) ir finišuotas Chateau Latour statinėje, Statinės nr. 3, Tiražas 298 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Tai ką, dar vienas eksperimentas? Chateau Latour – tai žinoma vyno gamintoja iš garsaus Bordeaux regiono. Beabejo, tai buvo raudono vyno statinė. Tad, žiūrim ką turim. Nosis. Ei, kur padėjot Bowmore? Skrudintas medis, rožių vanduo, truputis šalto laužo, džiovintos citrusų žievelės, raudonų uogų džemas ant juodos duonos riekės. Pats viskis gana uždaras, gal net užspaustas. Momentais Bowmore charakteris bando prasimušti, bet nevisai sėkmingai. H2O. Vis dar Bowmore kažkur, turbūt žvejoja. Bet iš esmės jokių blogų natų. O pats viskis labiau atsidaro. Švaresnis ir gilesnis. Minerališkas ir mažiau vyniškas. Skonis. Labai intensyvus, keistas, sausas ir kartus. Yra Bowmore charakteris, bet problema, kad tai yra nugesinama ir pradeda skleistis nemalonus degėsių skonis. Kiek nurimus degėsiams, atsiranda lengvas uogiškas saldumas ir plaukų lako skonis. Taip pat momentais randu sieros užuominas. I’m lost…H2O. Neradau kažkokių didesnių pokyčių. Dar vandens. Geriau, bet tik tiek. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Kažkoks kartono, dūmų ir raudonų uogų derinys. Laikui bėgant dar ir gėliškumas prisijungia. Mano trys centai. Galvojau, kad antras viskis yra sunkiai vertinamas, bet šis, kažkas tokio. Manau, kas ragavo šį viskį, kilo klausimas: koks tai buvo Bowmore prieš supilant į šią raudono vyno statinę? Jei ne kvapas, tai būtų buvę mažiau. Jei bus galimybė, būtinai iš naujo paragausiu. 82 taškai.