Apžvalga. Kvartetas iš Craigellachie

Craigellachie 13YO, 46%, 83-LH88, NCF, OB, 2014
Beje, distilerija užpildo statines 70% stiprumo distiliatu. Tradiciškai yra naudojamas 63.5% stiprumo clearic. Beabejo, tai nėra griežta taisyklė. Nosis. Taip, lenda minėtas meaty charakteris. Pradžioje mus pasitinka fermentuoti vaisiai, slyvų likeris, mėsos prieskoniai, švieži kopūstai, truputis degtukų ir šiek tiek sieros. Gal kiek „creepy”, bet man tai veikia. Kol tai nėra perspausta ir nesubalansuota. Kvapui įsisiūbavus keičiasi ir kvapai: vanilė, kokoso drožlės, tešla, gėlių sodas ir rūgštusis elis. Kvapas stiprus, sodrus, išreikštas. Jaučiasi šiokia tokia branda. Skonis. Čia daugiau randu su siera susijusių skonių, bet vėlgi… Žmogus kūręs šią kompoziciją žinojo ką daro. Viskas subalansuota, niekas per daug neerzina. Aliejiškas, charakteringas, su lengvu seilėtekio jausmu. So far, so good. Salyklas, mielės, sodo vaisių saldumas, ąžuolo taninai, bazilikas, juodieji pipirai, parafinas. Prie ko čia prisikabinus? Poskonis. Trumpas, bet su ryškių juodųjų pipirų, čili ir citrinos žievelių skoniu. Mano trys centai. Sakot 46%. Nematomis sakyčiau, kad tai būtų apie 50%. Už mažiau gaunam daugiau. Mano supratimu, tai tikrai nėra kažkoks eilinis Speyside viskis su 46% stiprumu. Geros statinės, įdomus distiliatas, įdomus amžiaus pasirinkimas ir teisinga žmogaus ranka. Jei kiekvienas baras turėtų šį viskį, aš būčiau laimingas. 84 taškai

Craigellachie 17YO, 46%, Batch 98-ZC21, American oak statinės, NCF, OB, 2014
Įsivaizduojate distilerija buvo pastatyta 1891 metais ir tik po septynių metų, 1898 m., prasidėjo distiliacija. Beje, iki šiol distilerija yra pakeitus 5 savininkus. Greičiau baigiam sausai kalbėti ir neriam. Nosis. Bam ir dar kartą bam. Kažkiek panašus į jaunesnį brolį. Bet čia truputi mažiau distilerijos charakterio. Kvapai skaidresni. O pati nosis galingesnė ir sausesnė. Daugiau brandos. Rūgštūs obuoliai ir slyvos. Gal net labiau panašėja į ką tik sutarkuotus rūgščius vaisius. Vėlgi, rūgštusis elis ir salyklas. Mentolis ir kamparas. Momentais ką tik nuskustos žolės kvapas. Kmynai ir citrusai. Tai gerai, labai gerai. Skonis. Čia vėlgi mažiau distilerijos charakterio, bet tikrai nieko tokio. Už tai gaunam daug daug pačio viskio charakterio. Atsiranda vaškas, ką tik nuskinti tropiniai vaisiai, saldžiarūgščiai vaisiai, salykliniai grūdai, citrusų žievelės rūgštumas ir ledinukai. Vėl tas pats reikalas su viskio stiprumu, o čia tai jaučiasi dar labiau. Iš tiesų mėgaujuos. Poskonis. Trumpokas su ąžuolo kartumu, citrinomis ir vašku. Mano trys centai. Taip pat įdomus amžiaus pasirinkimas. Žiūrint giliau, tai labai logiškas žingsnis, kuriant jaunesnio brolio vyresnę versiją. Asociacijos į Clynelish…86 taškai, manau vieną tašką prarado poskonyje su tuo kartumu.

Craigellachie 23YO, 46%, Batch 67-KA23, American oak statinės, 1200 butelių, NCF/NCA, OB, 2014
Ką čia dar paporinus apie tą distileriją? Ai, teisingai. Kaip jums šitos etiketės? Man tai labai labai. Atrodo stipriai aprašinėtos ir panašiai, bet tuo pačiu viskas savo vietoje ir su skoniu. Spaudžiu dešinę kūrėjams. O kaip pats skystis butelyje? Nosis. Intensyvi, kompleksiška, galinga, aliejiška ir labai sodri. Tiesiog pasigauna ir nepaleidžia. Kažkokia 13 ir 17 metų geriausia sintezė su atsirandančiu savotišku charakteriu nuo ilgo brandinimo statinėje. Taigi, važiuojam. Viržių medus, o gal tiesiog tamsus medus. Tada bičių duonelė, parafinas, korys, kvapas, kai tik atidarai avilį. Nuėjus šiems kvapams į antrą planą atsiranda žemumų viskiams (kaip Bladnoch, Rosebank) būdingas gėliškumas, žoleliškumas ir stiprus gaivumas. O tada dar padeda paskutinį akordą įvairūs citrusai ir šviežiai nukulti grūdai. Skonis. Kas labai įdomu, kad čia randu daugiau distilerijos charakterio nei 17 metų versijoje. Kita vertus tarp skonio ir kvapo labai daug sąsajų ir tai, mano raštuose, yra labai gerai. Tamsus medus, žolelės, čiobreliai, bazilikas, bičių pikis, mediena persigėrusi medumi. Negaliu nepaminėti migdolo riešutų, rūgščių vaisių, juodųjų pipirų, citrinų pyrago ir medžio anglies. Be žodžių paliekantis riebalas. Poskonis. Ilgas, tiesiog kabantis gerklėje. Kažkokie pipirai, bičių duonelė, salyklas ir citrinų likeris. Mano trys centai. I’ll be dammed! Tiesą pasakius, žinojau, kad viskis yra labai puikus, bet kad šitaip. Aš tik galiu pasvajoti kokia galėjo būti mira prieš atskiedžiant. 92 taškai ir tai jaučiuosi nuskriaudęs. O mintyse CS versijai duodu užsimerkęs 93 – 94 taškus.

Craigellachie 2002/2014, 46%, Wemyss Malt, Dark Treacle Fondant, Butt, 804 buteliai, NCF/NCA/SC
Galvoju ar visgi buvo gera mintis ragauti šį viskį kaip paskutinį sesijos dalyvį? Turbūt ne, bet pasaulis nėra teisingas. Tad linkiu sėkmės. Nosis. Modernus chereso bačkos dvelksmas su daug distilerijos charakterio. Kas mane žavi, kad visi šie viskiai su 46% stiprumu pasiekia stebėtinai didelį intensyvumą. Čia taip pat ne išimtis. Kas toliau? Oloroso vynui būdingas žolelės, ąžuolo prieskoningumas, sieros ir degtukų apraiškos, vyšnios, razinos, riešutai, kartusis šokoladas, kompostas, skrudinta karamelė, rūgštūs vaisiai, cinamonas. Kaip ir sakiau gana modernus cherese brandinto viskio kvapas. Bet tikrai noriu pagirti, kad distilerijos charakteris tikrai yra. Ir jis tikrai radęs savo vietą visoje kvapų gamoje. Skonis. Apelsinų likeris ir virti citrusai. Intensyvus, aliejingas ir sodrus. Džiovinti vaisiai, lazdyno riešutai, oloroso, ąžuolo taninai, tamsus šokoladas, karamelė, gvazdikėlis, anyžius. Smagiai džiovinantis burną. Alkoholis puikiai integruotas. Beabejo, siera reiškiasi gana stipriai, bet nemanau, kad tai yra labai didelė problema. Tikėjausi daugiau, nei gavau. Poskonis. Vidutiniško ilgumo, su apelsinais, karamele, gvazdikėliais, ir medumi. Mano trys centai. Žinoma, tai tikrai ne chereso bomba. Turbūt antro pildymo statinė, arba koks tai vienų ar dviejų metų finišas. Šiam viskiui teko atlaikyti visą nuošliaužą ir gavosi kažkoks JAWA su priekaba variantas. Kita vertus, buvo smagu. 83 taškai.