Apžvalga. Klubo susitikimas 16.07.21

Glenmorangie 18YO, 43%, Kalnų ąžuolo statinės, L5 270, OB, 2000
Ar tai vyksta klubo susitikimas, ar tai viskio festivalis, visada pradedu iš lėto, nes vakaras būna ilgas, o norų sąrašas dar ilgesnis. Tad senesnio išpilstymo Glenmorangie pasitarnavo tam puikiai. Šis išpilstytas apie 2000 metus, tad savo gyvenimą pradėjęs apie 1980. Grubiai. Kaip žinia šį salyklinį viskį pakeitė 18 metų „Extremely Rare” versija. Nosis. Pilnas, labai aromatingas, aliejiškas ir labai puikiai susigulėjęs. Jokio agresyvumo. Nesijaučia, kad viskis būtų apkarpytas dėl 43% laipsnių. Baltas vynas, vynuogės, kmynai, sodo ir tropiniai vaisiai. Daug gėliškumo ir vaisiškumo. Turi savotiško saldumo. Momentais pasitiko džiovinti tabako lapai ir parfumiškumas. Šiek tiek žoliškumo. Skonis. Čia charakteris parodo nagučius ir duoda daugiau darbo. Mėsos prieskoniai, pieniškas šokoladas, žoliškumas, medus, karštos bandelės, baltas pipiras ir čiobreliai. Nors čia jau jaučiasi, kad šis salyklas išpilstytas 43% stiprumu, bet bendrai paėmus jis puikiai laikosi. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Mėsos prieskoniai, salyklo saldumas ir truputis tropiškumo. Galbūt truputis citrusų. Mano trys centai. Šaunus salyklinis viskis. Nekomplikuotas, bet tuo pačiu nėra nuobodus, kad ir kaip įtartinai skambėtų skaičius 43. Vis dar galite įsigyti už patrauklią kainą. Beabejo, šis brangesnis nei dabartinis „Extremely Rare”, bet aš asmeniškai dieną naktį rinkčiausi šią versiją. Tarp kitko, šis brandintas kalnų ąžuolo statinėse. Nieko nuostabaus, kai kompanija, valdanti Glenmorangie distileriją, turi nuosavų miškų Šiaurės Amerikoje. 87 taškai.

Cadenheads 21YO, 1998/2019, 44.6%, Butt statinė, Warehouse Tasting, NCF/NCA/CS
Nuo salyklinio šokam prie maišytų viskių kompozicijos. Ir kodėl ne, kai tai daro žmonės iš Cadenheads kompanijos. Pripažinsiu, tikrai nežinau kokia tiksli kompozicija. Žinau tik vieną, kad visi viskiai buvo ilgą laiką „apvesdinami” vienoje chereso statinėje. Nosis. Labai įdomus. Primena viskius chameleonus, kurie keičiasi, keičiasi ir keičiasi. Sunku rasti pradinį tašką. Vidutinio sunkumo kvapas. Saldokas ir truputį grūdiškas, bet viskas labai gerai. Neturi to persunkto grūdiško saldumo (nesakau, kad jie visi tokie). Tropiniai vaisiai, bet labiau džiovinti ar tai fermentuoti, o gal abu. Žolelių arbata, malūnas, kažkoks mėsiškumas, o gale dar ir daržoviškumas išlenda. Skonis. Saldesnis ir su didesne asmenybe. Daugiau aitrumo, prieskoningumo ir aštrumo. Pats skonis paprastesnis, bet pakankamai malonus. Chereso statinė šiek tiek patriukšmauja, bet neužgožia visko. Kas nosyje pasirodė, kad grūdinio viskio dalis yra gana maža, čia, skonyje, viskas pasisuko atvirkščiai. Tai kur teisybė? Poskonis. Trumpokas ir kartokas bei stipriai besikandžiojantis. Pipirai, džiovinti vaisiai ir šiltas sviestas. Mano trys centai. Manau, kad tai yra labai, labai neblogas blendas. Puikiai sukurptas ir su labai gerai paslėptu grūdiškumu nosyje. Nors skonyje pasirodė jaunokas. Įdomiai praleisti kelis vakarus jis puikiai tiks, bet daugiau? Nemanau. Savo laiku kainavo apie 80 – 90 eurų, kas mano supratimu yra daugoka. Bet, ei, kas aš toks, kad sakyčiau „tai yra per brangu”. 84 taškai.

Old Fettercairn 10YO, 43%, Išpilstytas Italijai „Waxor”, 75cl
Dar vienas senesnio išpilstymo oficialus leidimas. Šįkart tai buvo skirta Italijai. Išpilstytas turbūt apie aštuoniasdešimtuosius, gal truputį vėliau. Apie statines ar kažką daugiau…neklauskit, nežinau. Iki šiol nesu ragavęs senų ir oficialių leidimų iš Fettercairn distilerijos. Bet gal taip ir geriausia? Nosis. Uostyti tokio viskio, kuris taip ryškiai kvepėtų apie medų susijusiais reikalais, tikrai neteko. Šviesus medus, bičių duonelė, pikis, propolis, riešutai, ramunėlių arbata ir medus su pienu. Tik po kurio laiko pradeda kelti galvas kiti kvapai. Įvairūs vaisiai, salyklas ir kmynai. Pats kvapas toks, kad niekada nepasakyčiau, kad tai gali būti 43% stiprumas. Na man jis toks „copy paste” nuo gerai brandintų Clynelish salyklinių viskių. Ir tai aš matau kaip didžiulį privalumą. Skonis. Čia skonis ir kvapas patampa vienu kūnu. Jie labai panašūs ir tikrai nėra reikalo kartotis. Galiausiai tai net nėra svarbu. Kas mane stebino viso ragavimo metu, kad šis viskis turi puikų kūną, struktūrą, išlaikymą. Nematomis ragaujant sakyčiau, kad tai yra 15 – 18 metų salyklinis viskis išpilstytas 48 – 50% stiprumu. Poskonis. Ilgas, labai ilgas. Medus, gėliškumas ir biteris. Mano trys centai. Turbūt jau parašiau, bet, ei, vis dar galima pakilnoti stiklines iš lentynos į lentyną. Juokingiausia, kad šio „jaunuolio” kaina vis dar įkandama nenorintiems mokėti už viskio butelį daugiau nei 100 eurų. Gal ir būtų įdomu palyginti šį su naujausiu 12 metų leidimu, bet man būtų tiesiog baugu ir gal kiek neteisinga. Čia jau galima įžvelgti istoriją ir tuos laikus, kai nebuvo tokio stipraus kaip dabar „push, push, push” efekto. 90 taškų.

Glen Moray 1966, 26YO, 43%, Chereso statinė, Tiražas 255 buteliai, OB
Tad seniausias (ankščiausiai išdistiliuotas) viskis tą vakarą buvo šis Glen Moray, kuris buvo atidarytas prie mūsų visų. Ir kodėl ne? Nemanau, kad žmonės, kurių daugelio nerastum gyvųjų tarpe labai didžiuotųsi, kad jų viskis renka dulkes kažkokioje prabangioje kolekcijoje. Paklaustumėte manęs, ar aš tokių metų salyklinį viskį atidaryčiau? Beabejo, nežinau kokiomis aplinkybėmis tai įvyktų, bet tikrai taip. Pavyzdžiui eilinį pirmadienį. Žinoma juokauju. Nosis. Nuoširdžiai nežinau nuo ko pradėti. Labai pilnas ir kompleksiškas. Tamsus medus, figos, slyvos, marcipanas, kamparas, juodas pipiras, kaulavaisių kauliukas, vyno rūsys, tropiniai ledinukai, sūdyta karamelė, vanilinis pudingas ir muskusas. Momentais čiobreliai ir ramunėlės. O geriausi kvapai buvo šviežia guma, automobilio salonas ir degtukai 😀 . Skonis. Masyvus, didelis ir labai gilus. Šiame kontekste tie 43 atrodo tiesiog juokingai. Dievinu, kai labai puikus kvapas persikelia ir į skonį. Ir čia tai yra. Ryškiai jaučiasi šviežio kokoso baltymo drožlės. Toliau seka karamelė, šokoladiniai keksiukai, tropiniai vaisiai, skrudintas salyklas, cukruoti citrusai, bazilikas, cinamonas, imbieras ir tamsus medus, galbūt manuka. Poskonis. Pakankamas, kad laisva ranka pavadinčiau labai ilgu poskoniu. Prieskoningas ir masyvus. O kas geriausia, kad kokosas čia taip pat persikelia. Mano trys centai. Žmogus atsinešęs šį ’66 – ųjų Glen Moray kolekcionuoja savo gimimo metų viskius. Taip, tai 1966. Iš pažiūros galima būtų pritaikyti prieš tai išsakytas mano mintis, bet visus esančius viskius savo kolekcijoje jis išragavęs ne vieną ir ne du kartus. Tad… Ir kodėl to negali padaryti dabar? Turiu „keletą” minčių, bet tai palikime kitam vakarui, o gal netgi atskirai temai. 94 taškai ir nemažiau.

Glen Moray 38YO, 1971/2010, 48.7%, Duncan Taylor, Rare Auld, Statinės nr. 7032, Tiražas 256 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Ar su prieš tai buvusiu Glen Moray nepakilome per daug aukštai, kai liko dar tiek salyklo apkalbėti? Bet tiesiog negali nutraukti vakaro. Reikia duoti kovos. Tad negaliu praleisti kito Glen Moray salyklinio viskio, kai distiliavimo skirtumas yra tik 5 metai ir šis tikrąją to žodžio prasme buvo seniausias, bet mes visi žinom, kad metai nėra viskas. Kuo įsitikinsime ir čia. Nosis. Džiovinti tropiniai vaisiai, kūčių kompotas, sodo vaisių salotos, armanjakas, bazilikas, tabakas, juoda arbata, skrudinti riešutai ir salyklas, pievų gėlės ir bulvių košė. Lyginant su prieš tai buvusiu, šis neturi to didžiulio kompleksiškumo. Sausesnis, prieskoningesnis ir labiau ąžuoliškas. Kita vertus, visgi 38 metai ąžuole daro savo. Skonis. Labai prieskoningas ir kiek tiesmukiškas, bet tuo pačiu turintis labai daug jėgos, pilnumo ir charakterio. Juodi pipirai, čili pipiriukai, bazilikas, čiobreliai, medus, propolis ir kepėjo parduotuvė. Daug sausumo ir ąžuolo. Bet iš esmės balansas geras. Lyginant su kitų GM pasigedau tropiškumo, geresnio balanso ir gilumo. Poskonis. Kažkur tarp vidutinio ir ilgo. Vėlgi prieskoningas ir sausas. Gal netgi kiek jūriškas? Mano trys centai. Va čia ir prasideda įdomybės. Panašu, kad 1966 metai buvo sėkmingesni Glen Moray distilerijai, bent šiuo atveju. Kitaip tariant, kai neturi su kuo palyginti, dažnai būna paprasčiau, bet ne taip įdomu. Šis iš tiesų puikus viskis, bet kaip žinia, visada tvenkinyje atsiras didesnių žuvų. Kas ir nutiko šiuo atveju. Mano supratimu gal visgi reikėjo išpilstyti sulaukus 30 – tojo gimtadienio progos. Bet čia tik mano asmeninė nuomonė. 91 taškas.

AnCnoc 30YO, 1975/2005, 50%, Knockdhu distilerija, Ispaniško ir Amerikinio ąžuolo statinės, NCF/NCA, OB
Vyriausias mano ragautas AnCnoc salyklinis viskis. Ragaujant šį, truputį lyginom su šiuo metu leidžiamu 24 metų viskiu. Bet pirmiausia apie 30YO. Nosis. Daug šviežio ir jauno medžio, tabletės, pelynas, cukruoti citrusai, popierius ir mėtų arbata. Pats kvapas labai energingas ir stiprus. Greitomis nepasakytum, kad jam 30 metų. Taip pat yra labai riešutiškas, gėliškas ir truputį parfumiškas. Ne kartą, ir ne du, buvo aplankiusi mintis, kad ąžuolo kiekis iš tiesų per didelis. Nepasakyčiau, kad šis salyklas yra labai kompleksiškas. Galbūt aktyvios statinės ir ilga branda per daug užgožia tai, ką jis galėtų pasiūlyti. Bet yra kaip yra. Skonis. Pilno kūno, gana aliejiškas, lengvai aštrus, saldokas ir turintis gana daug kartumo, daug mėsos prieskonių ir žoliškumo. Medžio čia taip pat gana daug ir jis mano nuomone nepilnai subalansuotas. Tą patį pasakyčiau ir apie nosį. Vanilė ir karamelė taip pat žaidžia didelį vaidmenį. Vanduo pataiso reikalus ir tikrai rekomenduočiau. Vanduo iššaukia daugiau chereso bačkų, šviežių vaisių ir salyklo. Poskonis. Vidutinio ilgumo, šildantis ir ąžuoliškai prieskoningas. Mano trys centai. Lyginant su dabartiniu 24 metų amžiaus AnCnoc, 24 metų versija pasirodė labiau išbaigta, kompleksiškesnė, apvalesnė ir gerokai labiau subalansuota. Tad galbūt šiems salykliniams viskiams aukso amžius yra apie 20 – 25 metus, o jau po to riedam nuo kalno. Beje, pirktumėte šį už 500 eurų? Atsakysiu už jus pačius. Už šia kainą apytiksliai gaunasi 5 buteliai jaunesniojo. 87 taškai.

Royal Brackla 25YO, 1976/2002, 61.8%, Cadenhead, Authentic Collection, Burbono statinė (hogshead), Tiražas 228 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Ir paskutinis salyklas šį vakarą buvo Royal Brackla iš 1976 – ųjų. Kas gi įvyko „gūdžiais” 1976 metais? Buvo įkurta Apple kompanija su Steve Jobs ir Steve Wozniak priešakyje. Arba dar vienas. Tais metais buvo įvykdytas pirmasis komercinis Concord lėktuvo skrydis. Arba Fidelis Castro tapo Kubos prezidentu. Istorija iš tiesų įdomus dalykas ir reikia ją žinoti. Nosis. Kaip žinodamas pasilikau šį viskį pačiame gale vien dėl 61.8% stiprumo ir manau tikrai nesuklydau. Labai sunkus ir komplikuotas. Nei ilgas laiko tarpas, nei vanduo nepadėjo visiškai atskleisti šios bombos. Visa laiką jautėsi, kad viskis pilnas potencialo, bet jo neina niekaip pasiekti. Galbūt padėtų, jei būtų keletą kartų dekantuotas? Alkoholiškas, smogiantis į veidą, laukinis. Prie viso to pridėčiau gana didelį ažuoliškumą, žoliškumą, įvairius aštrius mėsos prieskonius. Pats viskis švarus, labai gaivus ir žvalus. Skonis. Čia situacija ne geresnė. Taip pat labai galingas, stiprus, laukinis, tirštas, saldokas ir kompleksiškas. Alkoholiškumo randu nemažai, gal kiek mažiau nei nosyje. Parafinas, žali obuoliai, graikiniai riešutai, rapsų aliejus, čili pipirai, citrinos ir ąžuolas. Balansas mano supratimu pakankamai geras, bet su didele galimybe, kad galėtų būti gerokai geresnis. Poskonis. Labai ilgas, smogiantis, prieskoningas ir ąžuoliškas. Mano trys centai. Puikus viskis su daugybę problemų. Kaip jums tai skamba? Turintis savotišką „cinkelį”, kurį sunku suprasti, o dar sunkiau iki galo atskleisti. Ir žinot ką? Pirkčiau visą butelį. Vien už pasiūlytą iššūkį. Už mestą pirštinę – 89 taškai.