Apžvalga. Keturi, tai jau kompanija.

Caperdonich 1995/2014, 18YO, 46%, Berry Bros & Rudd, Berrys’, Statinės Nr. 95076, NCF/NCA/SC
Manau pradėsiu nuo salyklinio viskio, kuris iš pirmo žvilgsnio turėtų būti lengviausias ir vaisiškiausias. Tad „merkiam” nosį į taurę. Nosis. Pirmieji kvapai, kurie mus pasitinka: grūdai, malūnas, miltai, šviežios bandelės, silpnas mieliškumas ir šlapia žemė. Ir tik tada pasitinka vidutinio stiprumo vaisiškumas. Žalias obuolys, kriaušė, melionai, bananai ir galbūt ananasai. Tad iki šio etapo, viskas kaip ir smagu, ir gražu. Kita vertus čia dar ne viskas su nosimi. Norėčiau dar pridėti. Žoliškumą, baltą pipirą, lapus (gal net ąžuolo), saldžius citrusinius saldainius, citrinas ir silpną ąžuoliškumą. Manyčiau jau gana? Kvapas puikus, gilus, kompleksiškas, pilnas ir pakankamai įdomus. Skonis. Parodo didesnius nagučius, nei nosis ir aš matau, kodėl jie galėjo pasirinkti 46% stiprumą. Momentais primena ’90 – ’92 „vintažus” iš Bladnoch. Tad čia randu daugiau žoliškumo, gėliškumo ir truputi mentolio. Po šių reikalų gaunam dozę saldaus salyklo, įvairių vaisių, aitrių prieskonių ir ąžuolo taninų. Iš vaisių išskirčiau bananus, persikus, citrinas, mangus, geltonas slyvas. Poskonis. Ilgas, apveliantis ir prieskoningas. Daug žoliškumo ir ąžuolo. Mano trys centai. Norėtųsi daugiau vaisių ir gerokai mažiau ąžuolo, kuris gana įkyrus (ypač poskonyje). Kvapas labai patiko ir tikrai mėgavausi akimirkomis. Kita vertus, skonis, tai įdomi sintezė tarp Glen Grant/Caperdonich/Bladnoch salyklų, bet su savo požiūriu ir išskirtinumu. Labai gaila, kad distilerija yra išnykusi iš veikiančių distilerijų žemėlapio. 87 taškai, su polinkiu rašyti didesnį skaičiuką.

Tamdhu 1988/2014, 25YO, 50.1%, Douglas Laing, Directors’ Cut, Sherry Butt, Statinės Nr. 10297, 288 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Tamdhu viskis vienas iš tų salyklinių viskių, kuris nėra labai pastebimas, ar labai vertinamas viskis. Nors pastarieji keli metai rodo, kad viskio mėgėjai pradeda sėkmingai atrasti šį paslėptą „deimančiuką”. „Neužsiciklinkim”, o geriau kiškim nosį. Nosis. Oh my, visiška intriga nosyje. Kaip čia teisingai paaiškinus. Kvapas toks vientisas, nuostabiai išaustas, kaip prabangus šilkinis indiškas šalis. Gerai jau gerai, pabandom pakalbėti detaliau. Skrudinti riešutai, kriztalizuoti džiovinti vaisiai (jei tokie būna?), seni ąžuoliniai baldai, lakas, pypkinis tabakas, šviežia alyva, karamelė (tamsi, tamsi). Kas dar labiau patiko, kad yra mentolio, pelyno ir citrusinių vaisių gaivos. Nors chereso radau daug, bet jis švarus, gilus, gaivus ir prieskoningas. Žodžiu kylam labai aukštai, tad koks tas…? Skonis. Skrudintas apelsinas, šokoladiniai keksai, kartusis šokoladas, skrudintas medis, razinos, šviežias tabakas, juodasis pipiras ir momentinės sieros užuomenos. Ąžuolo tikrai randasi nemažai, bet džiovinti vaisiai ir kakavos milteliai atstojo tai puikiai. Skonis minkštesnis, nei kvapas, nors jėgos skoniui netrūksta. Puiki alkoholio integracija. Poskonis. Trumpokas ir gana greitai nykstantis. Jaučiasi juodasis pipiras, tabakas, seni džiovinti vaisiai, cherese mirkytas apelsinas. Mano trys centai. Kvapas tiesiog „užkabliavo” ir sunkiai ėjosi ištraukti nosį iš taurės. Skonis, gal kiek silpniau pasirodė, bet tikrai nesikabinėsiu. 89 taškai ir būčiau lengvai ryžęsis eiti toliau, bet po tokio kvapo ir skonio labai norėjosi ilgesnio poskonio.

Glen Garioch 1990/2015, 25YO, 56.9%, Douglas Laing, XOP, Refill Hogshead, Statinės Nr. 10989, 254 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
1990-ieji, tai metai, kai Glen Garioch distilerija vis dar naudojo „pytintą salyklą”. Šis mažas dalykas darė šią distileriją išskirtinę aukštumų regione. 1994 metais distilerija buvo atnaujinta ir su šiuo įvykiu buvo nustotas naudoti rūkytas salyklas. Mano asmenine nuomone po 1994 metų distilerija su oficialiais leidimais šiek tiek pasuko Macallan keliu. Nosis. Lengvai agresyvi, prieskoningą, su minimalia užuomena į durpę – laužą. Juodasis pipiras, bazilikas, tirštas salyklas, vanilinis cukrus, šlapia žemė, minimalus žoliškumas, alyvuogių aliejus. Dar paminėčiau ir keletą vaisių, kurie padaro šį kvapą tik dar kompleksiškesniu ir gilesniu. Džiovintos citrusų žievės, persikai, abrikosai ir žalias obuolys. Kartelė iškelta aukštai, bet tai dar ne viskas. Teks tai peršokti. Skonis. O taip…agresyvesnis, piktesnis, tirštesnis ir minerališkesnis. Juodasis pipiras, o gal netgi čili. Anyžius, prieskoningas ąžuolas, stiprus žoliškumas, rozmarinas. Randu didesnį durpiškumą nei kvape. Citrusų žievelių aštrumas čia taip pat atlieka skonio stipriklio vaidmenį. Skonis galbūt glaustesnis ir paprastesnis, bet nematau priežasties priekabiauti. Poskonis. Saldumas ir citrusų aitrumas. Skonyje buvau pasigedęs vaisių, kuriuos radau kvape, bet įdomiausia, kad jie grįžo į poskonį ir sudėliojo visus taškus, kur jie priklauso. Mano trys centai. Kvape ir skonyje randamas lengvas durpiškumas pakelia šį salyklinį viskį į kitą lygį. Momentais ragaudamas pagalvodavau apie burboninius Longrow viskius. 90 taškų ir nesitikėkit, kad bus mažiau. Ei, tai nuostabus salyklas.

Bowmore 2002/2015, 12YO, 46%, Signatory Vintage, The Un-Chillfiltered Collection, Refill Sherry Hogsheads, Statinių Nr. 2178+2180, 660 butelių, NCF/NCA/SC/CS
2002-ieji, tai metai kai Halle Berry gavo Oskarą ir ji buvo pirmoji juodaodė moteris, kuri tai padarė. Tai metai, kai buvo išleistas Sanyo SCP-5300 – pirmasis telefonas, kuris turėjo integruotą kamerą. Ir pasaulis nuo to laiko niekada nebus toks pat. Bet apie ką aš čia? Nosis. Rūsti, jūriška ir minerališka. Beabejo, kaip Bowmore be durpiškumo ir karšto laužo užuomenų. Kas toliau? Lakuotas medis, deganti žolė, kamparas, citrusai, druska, stipriai skrudintas medis ir jodas. Momentais pasirodo lengvas vaisiškumas, bet nieko, ką galėčiau labai išskirti. Kažkur pasirodo džiovinti vaisiai, bet nieko daugiau kas galėtų įrodyti, kad tai buvo chereso statinės. Kvapas gana tipinis, malonus ir smagus. Pasigedau daugiau chereso. Skonis. Panašu, kad kvapas buvo „macnesnis”. Minerališkas, žemiškas, jūriškas ir galbūt metališkas. Skonis panašus į kvapą. Durpintas vanduo su ąžuolo taninais. Vėlgi jodas ir druska. Aspirino tabletė, saldi durpė ir salyklas, kuklus mentoliškumas. Poskonis. Vidutinio ilgumo ir šildantis. Truputis mentolio, druskos, citrusų ir vaisių saldumo. Mano trys centai. Jokio nusistatymo, bet dieną ar naktį šitą reikalą rinkčiausi, o ne 12 metų oficialų leidimą. Įtarčiau, jei būtų buvę daugiau chereso ir laipsnių, būčiau rašęs didesnį pažymį. Tiek žinių. 85 Taškai.