Apžvalga. Keletas dūminukų iš aukštumų distilerijos

Ardmore 20YO, 1996/2017, 49.3%, Distilerijos pilstymas, 1st Fill Bourbon Casks & Ex-Islay Casks, NCF/NCA/CS
Šis salyklinis viskis buvo distiliuotas, kai dar distilerijoje buvo naudojamas „direct firing” procesas. Kaitinamas distiliatorius anglimis. Šio kaitinimo metodo buvo atsisakyta 2001 metais. Nosis. Tik įmerkus nosį mus pasitinka stiprus ir charakteringas kvapas. Čia durpiškumas gana solidus ir aktyvus, bet neperspaustas. Kas dar vyksta? O vyksta daug. Pirmiausia paminėčiau vaisius: kaip žalias obuolys, kriaušė, melionas ir citrusai. Trumpais momentais juntama grietinėlė. Dar išskirčiau žoliškumą, juodą saldintą arbatą, eukaliptą, vanilę, šaltą laužą ir žemę. Kvapas gana stipriai sausina nosį ir man tai patinka. Alkoholis neblogai integruotas. Balansas irgi savo vietoje. Iki šiol, kaip ir viskas šaunu. Skonis. Taip, čia durpiškumas švelnesnis, ramesnis, saldesnis, mažiau sausinantis. Flirtuojanti durpė :D. Kas toliau dedasi skonyje? Juoda arbata, pipiras, saldus salyklas, vanilė. Negaliu nepaminėti žoliškumo, ąžuolo taninų, juodųjų pipirų, skrudinto medžio ir mentolio. Skonis pakankamai galingas, bet tuo pačiu primenantis, kad viskis jau pakankamai senas. Manyčiau nosis ir skonis stovi plius minus tame pačiame lygyje. Aukštame lygyje. Poskonis. Vidutinio ilgumo, smagiai sausinantis su vanilės, ąžuolo kartumo, salyklo ir vaisių saldumo natomis. Beabejo, durpė ir čia mūsų nepalieka. O ar mes to norėtume? Mano trys centai. Aukšto lygio salyklas ir ne kitaip. Nors naudotos pirmo pildymo statinės, bet neradau kažkokių perspaustų detalių, kaip vanilės, kokoso, karamelės, „belekokio saldumo”. O dar ir kaina protinga, ypač, kai mintys nuneša link Ailos…87 taškai.

Ardmore 14YO, 2002/2016, 57.5%, Gordon & MacPhail, Cask Strength, Refill Sherry Hogsheads, Statinių Nr. 935-936-938, NCF/NCA/CS
Taigi, kompozicija kurta iš trijų statinių, kas, neretai būna, netgi geriau nei vienos statinės kūriniai. Nosis. Durpės mažiau nei distilerijos pilstyme. Panašu, kad chereso statinės šias durpes „panaudojo” savo reikmėm. Didelis aliejiškumas. Labai įdomus flirtas tarp žoliškumo, salyklo ir chereso statinių. Kuo toliau, tuo įdomiau. Skrudinti lazdyno riešutai, sūdyti migdolai, rūkstantis laužas, anglis, ąžuolas. Kartas nuo karto rodosi karamelė, kava, pipirai, karamelizuoti riešutai ir pelenai. Aš turiu tai pasakyti… bet dar randu arbatžolių, kamparo, datulių, karčiojo šokolado, skrudinto medžio ir sauso oloroso chereso užuomenų. Visas kvapas įsuktas į stiprų, rūstų, aliejišką, charakteringą dvelksmą. „Blogiausia”, kad čia kuo toliau, tuo daugiau medžių. O jeigu rimčiau, tai nosis visiškai papirko. Skonis. Po tokios nosies…nori nenori tikiesi daug. Taigi, vėl labai aliejiškas ir galingas. Labai sausas, žoliškas, masyvus, pilnas veiksmo. Neneigsiu randu sieros užuomenų, bet čia tik tiek, kad tai tik pagilina skonį. Durpės randu gerokai daugiau nei kvape. Netgi, stebinančiai durpiškas. Skrudintas medis, sausas oloroso, kavos pupelės, juodasis šokoladas, pipiras, čipotlė, skrudintas apelsinas, skrudinti įvairūs riešutai, mentolis, pelenai. Citrusinių vaisių žievelės aitrumas. Stebinančiai kompleksiškas, o metų tik 14. Poskonis. Ilgai besitęsiantis, žvitrus, sausas, su dūmo, daržoviškumo, čili pipiro ir mentolio natomis. Mano trys centai. Bomba, o ne viskis. Skonyje tiek daug charakterio, kad momentais kažkuom priminė Octomore ar Longrow viskius. Statinės parinktos tiesiog stulbinančiai gerai. Sieros šiek tiek yra, bet aš nesu labai alergiškas šitam reikalui, tai čia jinai tik pagyvina ir paskanina viskį. O šiaip, jeigu leisit, tai 91 taškas? Beje kas nutiko 937 statinei?