Apžvalga. Glen, Glen ir Tom...

Sveiki. Šiandien vėl lukštensim viskius iš Škotijos. Kodėl iš Škotijos? Todėl, kad jie labiausiai prieinami ir galintys pasiūlyti didžiulę įvairovę, įvairiems žmonėms. Taigi, trys viskiai ir keletas žodžių apie juos. Pradedam!

Glen Moray 17YO, 1998/2016, 54.8%, A. D. Rattray, Cask Collection, Bourbon hogshead, 282 buteliai, statinės nr. 980003443, NCF/NCA/SC/CS
Per savo gyvavimo laikotarpį pakeitusi ne vieną šeimininką, o dabar priklausanti Martiniqauise kompanijai. Tik priminsiu vieną dalyką, o gal kažkam bus tai naujiena. Nuo 2009 metų distilerija dalį savo distiliato gamina iš stipriai (40ppm) „pytinto” salyklo. Natūralus klausimas, kodėl? Gobšumas, iš nevilties, ar dar kokios priežastys? Nosis. Kvapas pradžioje stipriai kabina su prieskoniais. Pipiras, bazilikas ir juodos arbatos taninai. Po to estafetę perima stiprus žoliškumas. Toliau seka didelis pluoštas arbatžolių, šviesus medus, žali obuoliai, kriaušės, fermentuoti vaisiai, kokoso vanduo. Laikui bėgant viskis darosi labai gėliškas, švelnus, šviesus. Mano supratimu, tai labai vasariška, šviesi nosis su prieskoniu priminimu, kad vasarą ne tik būna šviesių momentų. Chameleono verta nosis, labai besikeičianti. Skonis. Čia taip pat pasitinka didelis prieskoningumas. Pipirai, arbatžolės ir rozmarinas. Kvape medžio nebuvo, bet čia medis reiškiasi dideliu taninų sausumu. Kas dar? Kepinti lazdyno riešutai, šiltas sviestas, vanilė, vaisių saldumas, karamelė ir kavos kartumas. Be žoliškumo čia taip pat neapsieita. Jeigu kvapas buvo vasariškas, tai skonis rudeniškas. Labai prieskoningas ir gana nuobodus. Poskonis. Ir vėl tas prieskonių aitrumas. Vidutinio ilgumo, aitrus, karštas, su kmynų natomis. Mano trys centai. Neblogas, kokybiškas ir be didesnių pretenzijų. Neturintis kažkokių atstumiančių natų. Nosis buvo geriausia dalis. Sakyčiau, kad statinė nebuvo geriausioje savo formoje. 83 taškai

Glenrothes 19YO, 1999/2019, 52.8%, ex-Bourbon/remade hogshead, 289 buteliai, statinės nr. 8199, OB, NCF/NCA/SC/CS
Distilerija pagaminanti 5,6 milijonų litrų per metus distiliato. Labai daug parduodanti savo viskio maišytiems viskiams, kaip Cutty Sark ir Famous Grouse. Beje, nesenai atsinaujinusi savo rūbą ir pradėjusi naudoti tikslius metus ant viskio etikečių. Nosis. Jeigu prieš tai nosis priminė vasarą pas močiutę kaime, tai čia vasara kažkur egzotinėje šalyje. Mangai, bananai, abrikosai, persikai, galbūt truputis meliono. Visgi ir čia išlenda paprasti sodo vaisiai ir tai nėra blogai. O toliau kas? Vanilinis cukrus, mėsos prieskoniai, kokosas, saulėgrąžų aliejus, vaškas, šviežia lapuočių mediena, galbūt raudonieji serbentai. Gyva, maloni, susistovėjus ir šiek tiek apvelianti nosis. Jei trumpai, tai būtų kažkas tokio: drėgnas, šiltas vasaros vakaras. Skonis. Prieskoningumas kažkuom primena Glen Moray, bet čia labiau jaučiasi viskio amžius. Panašu, kad statinė nesnaudė ir davė savo. Bet skonis išties labai neblogam balanse. Paletė sunkesnė, gal čia labiau jau vasaros pabaiga. Vaškas, tamsus medus, cukruotos apelsinų žievelės, vanilės ankštis, cinamonas, ąžuolas, citrinos aitrumas ir tropinių vaisių saldumas. Norisi žaisti burnoje. Čiulpiamas ir sultingas. Poskonis. Vidutinio ilgumo, stiprus, šiek tiek šaldantis, su riešutų ir mėsos prieskonių natomis. Malonus. Mano trys centai. Labai smagus ir kokybiškas Glenrothes, bet niekaip negalėčiau pateisinti tos didelės kainos. Pjaunam per pusę ta kainą ir jau turėsim kažką panašaus. 87 taškai.

Tomintoul 23YO, 1995/2019, 53,6%, Signatory, Cask Strength Collection, Bourbon hogshead/Sherry butt, 708 buteliai, statinės nr. 16/1, NCF/NCA/SC/CS
Visi įsikandę laikosi to ” finish” išsireiškimo. Gi, blyn, 36 mėnesių brandinimas. Per tiek laiko viskis patampa viskiu. 708 buteliai turėtų gautis iš kokių 3 – 4 hogsheads statinių. Toks labiau „second mature”, nei „single cask”. Bet šiaip ar taip, jei viskis geras, tai man nėra skirtumo. Tiesiog norėtųsi daugiau aiškumo. Beje, pastaruoju metu Signatory pradėjo daryti būtent šiai linijai „finišus”. Keista, geros statinės baigiasi ar prie „chebros” bando prisišlieti, ar dar kas? Nosis. Tik įsipylus jautėsi kažkokios chereso uodegos, bet po 20 – 25 minučių to beveik neliko. Apie chereso bombą čia net nėra minties. Truputi detaliau. Lengvas rūgštumas, neprinokę vaisiai kaip: slyvos, vyšnios, obuoliai, galbūt rabarbarai. Amžius jaučiasi, bet pirminė burbono statinė čia duoda šviežius grūdus, vanilę, gėliškumą ir mažos kepyklos jausmą nosyje. Grūdai ir rūgštūs vaisiai. Kodėl ne? Laikui bėgant randasi lakas, žoliškumas, pjuvenos ir senas medis. Skonis. Kažkuom primena „single grain” viskius. Vėlgi, daug šviežių grūdų, rūgščių vaisių ir beveik jokio chereso. Saldus medis (galbūt sula), džiovinti sodo vaisiai, žoliškas kartumas, kažkoks malonus chemiškumas. Lengvai aštrokas, sausas, prieskoningas ir vėsinantis. Medžio daug, bet tas skonio keistumas ji subalansuoja. Moksliniais ir tyrimų tikslais labai įdomus ir keistas viskis. Na, negaliu kabinėtis. Poskonis. Ilgas, sausas, šildantis, žoliškas, koncentruotas ir su pakankamai medžio. Gal dar momentais citrusų aitrumas lenda. Mano trys centai. Priminė vyresnius Tullibardine viskius, brandintus burbono statinėse. Sunkiai vertinamas viskis. Negaliu meluoti, išties įdomus eksperimentas, gal ne visai pavykęs, bet gal ir to buvo siekiama? O gal prieš „finish” viskis išties buvo keistas ir labai „nūdnas”. Tokiu atveju jiems pavyko, „that was fun”. 85 taškai.

O gal tai buvo Fino statinė? O šiaip per daug tu „gal”. Ačiū už jūsų dėmesį. Šiandien baigiam. Iki kitų greitų susiragavimų. Likite sveiki ir stiprūs.