Sveiki viskio ir ne tik mėgėjai. Turbūt, kaip jau supratote, šiandien kalba suksis tik apie Big Peat prekinį ženklą. Ir taip, čiupinėsiu rimtesnius šios serijos leidimus. Beabejo, jų standartinis maišytų salyklų viskis irgi nėra prastas. Tikrai tiks prie kompanijos, kuri vertina durpes ir dūmus viskyje ir nenori stipriai apsikrauti kažkuo kompleksišku. Tad jei leisite, aš pradėsiu.
Big Peat 25YO, 1992/2017, 52.1%, Maišytų salyklų viskis, Douglas Laing, The Gold Edition, Brandintas ąžuolo statinėse, Tiražas 3000 butelių, NCF/NCA/CS
Nereikia būti Šerloku, kad įsikirstum, kad tokiose situacijose didžiąją maišytų salyklinių viskių dalį sudaro Caol Ila. Ir užbėgant mintims už smegenų, tik pasakysiu, kad Caol Ila tikrai nėra blogai (atvirkščiai) tokiuose viskiuose. Tik kartais norėtųsi didesnės įvairovės ir tiek. Nosis. Ryški, švari, užtikrinta, pasitikinti savimi, gerai susigulėjusi. Ir iš tikrųjų primena stipriai brandintas Caol Ilas. Medžio anglis, druska, jodas, ananasas, žalias obuolys, pipirmėtė, citrinų sultys, šaltas laužas ir truputis karamelės. Momentais minimalus gėliškumas. Puikus kvapas, kuris neturi polinkio, kad po ilgo uostymo jūsų nosis nukris. Keletas H2O lašų. Taip, kiek minkštesnis ir kiek praradęs durpę ir dūmą, bet pasiūlantis kiek didesnį kompleksiškumą. Sodo ir tropiniai vaisiai, didelis salykliškumas, anyžius. Mano supratimu abu atvejai skirtingai geri, tad bandykit ir su vandeniu. Skonis. Stipresnis, ryškesnis, tirštesnis ir gana stipriai kartus. Druska, eukaliptas, propolis, jodas, bazilikas, šviežiai grūstas juodas pipiras. Po keleto akimirkų atsiranda vaisinis ir salyklinis saldumas, kuris gana greitai nustumiamas į šoną pakankamai pikto dūmiškumo. Iš esmės švarus, gerai suderintas ir gilus skonis. Momentais juodieji pipirai su ąžuolu kiek patriukšmauja. H2O. Saldesnis ir kiek praradęs savo charakterį. Pipetė jūsų draugas. Nepersistenkit. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Citrusiškai saldus ir pipiriškas. Kiek primena iš laužo ištrauktą bulvę, o kad prisikasti iki viduriuko tenka įveikti tą apdegusią juodą luobelę. Mano trys centai. Nepakeis jūsų mėgstamiausio 25 metų vieno salyklo Ailos viskio, bet atsižvelgiant į kainą – tai vis tiek yra geras „dylas”, kaip už tokio amžiaus viskį iš Ailos. 88 taškai.
Big Peat 26YO, 1992/2018, 51.5%, Maišytų salyklų viskis, Douglas Laing, The Platinum Edition, Brandintas ąžuolo statinėse, Tiražas 3000 butelių, NCF/NCA/CS
Tęsiam sesiją su platinine versija ir beabejo tikimės kitokio viskio. Beje, kainos skirtumas tarp pirmųjų dviejų šiuo metu apie 20 eurų. Tad žiūrim ar verta papildomai investuoti tuos 20 eurų. Nosis. Kas apie durpę ir dūmą šiame, tai jų čia yra kiek mažiau nei pirmajame. Džiovintos slyvos, kriaušės, prinokę obuoliai, BBQ padažas, ant grotelių keptos daržovės ir vaisiai. Neapsigaukit, yra ir jūros pakrantės, rūkytos mėsos, druskos, jodo, juodo pipiro, kario ir citrinos žievelių. Tad čia veiksmo ras įvairaus viskio mėgėjai. Panašu, kad H2O išprovokuoja daugiau dūmo…žalesnio dūmo, kaip smilktų lapuočių lapai ar kompostas, ar kažkas panašaus. Truputis kardamono, keptų saulėgrąžų ir juodų alyvuogių. Iš tiesų vanduo puikiai veikia. Skonis. Ant kiek pirmas buvo ryškus ir charakteringas – tai šis labiau subrendęs, susigulėjęs, labiau jaučiasi branda. Durpiškas saldumas, pelenai, juoda juoda kava, BBQ padažas, rūkytas kumpis, juodi pipirai, druska ir vaistai. Šis skonyje turi mažiau pipiriškumo ir kartumo nei pirmasis. Momentais kiša galvą vaškas, medus, kartusis šokoladas ir kažkoks chemiškumas. Metas H2O. Panašu, kad vanduo nesugadina reikalų, bet nelabai ką ir keičia. Kiek daugiau saldumo, švarumo ir gyvybės. Poskonis. Tarp vidutinio ir ilgo. Juoda kava, keptos slyvos paukštienoje ir juodos alyvuogės. Pirmojo poskonis man labiau patiko. Mano trys centai. Tai gana skirtingi viskiai, bet tuo pačiu turintys tas pačias šaknis. Neturintis didelių blogybių ar kažkokių didžiulių kompleksiškumo apraiškų, bet pasiūlantis viskio fanui galimybę pačiupinėti tokios brandos Ailos viskius. Už tai, kad yra neblogas plaukikas +1=89 taškai.
Big Peat 28YO, 1992/2019, 48.3%, Maišytų salyklų viskis, Douglas Laing, The Black Edition, Brandintas ąžuolo statinėse, Tiražas 3000 butelių, NCF/NCA/CS
Kilstelim kartelę vienais metais ir startuojam su 27 metais. Nosis. Nors iš pirmos trijulės šis yra seniausias, bet pradeda labai stipriai. Tad tai žvitrus, stiprus, gyvas, gal kiek net necivilizuotas. Savo aršumu kiek primenantis jaunus Longrow viskius. Durpės ir dūmo nedaug. Tie kvapai jau evoliucionavo į kitokias apraiškas. Sausas sidras, baltas vynas, minerališkumas, fermentuoti sodo vaisiai, citrinų likeris, juodi pipirai, truputis jodo ir šaltas laužas. Laikui bėgant kelią skinasi tropiniai vaisiai, medus ir neprinokusios avietės. Metas H2O. Vis dar žvitrus ir gyvas. Pats kvapas atrodo švaresnis, saldesnis, gilesnis ir kvapnesnis. Daugiau vaisių ir salyklo. Rekomenduoju. Skonis. Vėlgi dūmo ir durpės nėra daug, bet ji vis dar čia. Skonis nenusileidžia kvapui: yra kompleksiškas ir gerai subalansuotas. Pats skonis nėra toks gyvas ar necivilizuotas. Labiau atsipalaidavęs ir pasitikintis savimi. Apelsinų žievelės, druska, cinamonas, čili pipirai, juodos alyvuogės, skrudintas medis, rūkytas kumpis, abrikosai ir kaulavaisių kauliukas. O kaip su H2O? Turim dar geresnį plaukiką nei prieš tai. Žali obuoliai, muskato riešutas ir juodas pipiras. Poskonis. Ilgas ir citrusiškas. Šis yra saldžiausias iš šių trijų poskonių. Mano trys centai. Tie maži ir sunkiai pastebimi dalykai, kurie truputį kilstelėjo šį viskioką. Dar pridėsiu, kad šis yra geras plaukikas ir labai smagiai ragaujamas. Kone tyra širdimi skiriu 90 taškų 😀
Big Peat 33YO, 1985/2019, 47.2%, Maišytų salyklų viskis, Douglas Laing, Finišuotas Konjako ir Chereso vyno statinėse, Tiražas 1500 butelių, NCF/NCA/CS
Na ką ir finalas. Brandžiausias iš visų ir labiausiai neraminantis. Kam 33 metų ailiečiui reikia dar kažkokio konjako ir chereso finišo. Nežinau, nežinau…užuodžiu klastą… O jei rimčiau, bandom atskleisti šia „paslaptį”. Nosis. Panašu, kad kompozicijoje turime Bowmore. Jei kas nežino, bet tarp 1980 – 1990 metų išdistiliuoti Bowmore turi savyje įdomių natų, kaip pigių kvepalų, levandų ir muiliškumo. Beabejo, yra ir labai vykusių, bet tai labiau išimtys. Žodžiu tai nebuvo patys -iausi metai Bowmore distilerijai. Apelsinų limonadas, popierius, žali obuoliai, truputis levandų, lengvas dūmiškumas, jaunas brendis (gal labiau metaxa), muscat baltas sausas vynas ir saldus tabakas. Tie kvapai neblogai užmaskuoti, bet jie vis dar randa savo kelią į paviršių. H2O kiek aptvarko reikalus. Daugiau pačio Big Peat charakterio. Skonis. Tip Top skonio atitikimas kvapui. Gal net viskas tirščiau. Tai ką man dabar su tavimi daryti? Na pabandom paieškoti gerų akimirkų. Lengvas dūmiškumas, balti pipirai, saldus tabakas ir uogų džemas. Kita vertus, nedažnai randi savo viskyje pavyzdžiui japonų slyvų vyno, dar kitaip vadinamo umeshu. Čia, prašau, yra. Ai gerai, bandau su H2O. Daugiau saldumo ir prieskoniškumo, kuris padeda maskuoti. Poskonis. Ilgas. Primena slyvas, apelsinus ir muilą. Mano trys centai. Ir nereikia čia pergyventi, tokie viskiai egzistuoja ir jie kartas nuo karto išlįs į viešumą. Mane labiausiai „knecina”, kad tai yra brangiausias viskis šiame kvartete. Iš kitos pusės gi niekas neišpils tokio viskio į jūrą ar į dar kažkur, tad visokiais būdais bandoma aptvarkyti šiuos viskius, kai kuriems sekasi geriau, kai kuriems ne. Šį priskirčiau prie sėkmingesnių bandymų. Labai sunkiai vertinamas viskis. 80 tyrinėjimo taškų.
Tarp pirmųjų trijų viskių kainos skirtumas yra apie 30 eurų. Aš rinkčiausi trečiąjį, bet kiti du taip pat turi daug savo šarmo ir galbūt jums jie patiks labiau. Tad labai neprašausit jei rinksitės kitą. Bet, ar jie to verti? Sunkiai atsakomas klausimas, bet manau, kad taip. Ketvirtas salyklas – tai yra istorija ir nuo jos nepabėgsi, ją reikia žinoti.
Šiandien tiek. Iki kitų susiragavimų. Likite sveiki ir stiprūs.