Sveiki. Turbūt supratot, kad šiandien pas mus Highland Park salykliniai viskiai. Galbūt šiek tiek gaila, bet šiandien tik oficialūs leidimai iš distilerijos.
Kita garsi distilerija yra Scapa, bet šie viskiai yra labai retai sutinkami tarp nepriklausomų, nors pati distilerija turi keletą oficialių leidimų. Bet šiandien ne apie tai. Highland Park distilerija įkurta 1798 metais. Gamina lengvai „pytintą” salyklinį viskį, nors kartais pasitaiko ir gana stipriai durpintų versijų. Beje, didžiausias skirtumas nuo Ailos durpių yra tai , kad Orkney salų durpės degdamos skleidžia didesnę kaitrą ir dega švariau. 1986 metais atidarė distilerijos lankytojų centrą ir yra vis dar išsaugojusi „floor malting” procesą. Kokia teorija be praktikos, tad…
Highland Park, 41.3%, „Voyage of the Raven”, NCA, OB, 2017, Travel retail
Be amžiaus nuorodos ir be didesnės informacijos apie statinių kompoziciją. Įtarčiau, chereso bačkų tikrai turėtų būti. Etiketės dizainas sukasi apie vikingus ir panašius dalykus. Taigi bandom. Nosis. Aha, chereso tikrai yra, bet kvapas švarus ir malonus. Nepasakysiu kiek to chereso bačkų, bet jis maloniai jaučiamas. Kvapas saldokas, primenantis salyklą ir vaisius. Šviežios kriaušės, obuoliai, truputis keptų zefyrų ant laužo ir vanilės. Laikui bėgant vaisiai ir durpė sėda (gaila) taurėje ir pradeda ryškėti dar didesnis saldumas, degantis medis (turbūt laužas), vyšnios ir džiovinti vaisiai. Momentais lenda sviestiniai sausainiai ir tamsus medus. Gera ir įdomi nosis. Skonis. Nors nosis nežadėjo kažko supurtančio, bet viskiokas liesas. Tie 41.3% tikrai nėra tai, ko išties norėtum salykliniame viskyje. Bet ką jau čia… gi keliauninkams skirtas, sueis. Truputis durpės, žoliškumo, kartono, čili pipiriuko, baziliko ir truputis saldumo. Iš tų viskių, kur norėtų tave įtikinti, kad jis geras, bet šeimininkai net nedavė kojų. Keli lašai vandens atpalaiduoja šiek tiek vaisių ir salyklo. Beje, tas pipiriukas išties padeda viskiui atsilaikyti jam atsidūrus burnoje. Poskonis. Vidutinio ilgumo, su šiek tiek kartono, čili, juodos arbatos ir sieros užuomenomis. Mano trys centai. Jaunas ir gana įtikinantis viskis. Nosis išties gerai kvepėjo, bet skonis pavedė. 44 – 45% stiprumas būtų labiau gelbėjęs nei chereso statinės, esančios kompozicijoje. 82 taškai.
Highland Park, 46.8%, „Valknut”, Sherry Casks, OB, 2018
Taigi, dar daugiau vikingų legendų iš Highland Park distilerijos. Ir kodėl gi ne? Bet man visad iškyla klausimas: kas bus toliau, kai vikingai išsikvėps? Gal pagaliau grįšim prie realybės… Bet, kol to nėra, mes ragaujam ir netgi kartais mėgaujamės. Nosis. Ei, čia įdomu. Pirmas kvapas priminė tarsi uostyčiau lengvesnės versijos Lagavulin. O čia jau yra komplimentas. Saldi durpė, jūriškumas, druska, jodas ir vaisių saldumas. Momentais sėlenos, linų sėmenų aliejus, cinamonas, degtukai ir žolelės. Kažkur toli pasirodo kartonas. Durpintas vanduo. Išties noriu paragauti. Skonis. Aha, Chereso čia beveik nejaučiama. Tai reiškia – daugiau pačio HP charakterio ir tai man patinka. Viskis švarus, gilus ir norisi čepsėti. 46.8% ir tai jaučiasi, kūnas sunkesnis, klampesnis. Vėlgi, čia randu saldžios durpės, salyklo ir vaisių. O viską pratęsčiau su druska, kepintais lazdyno riešutais, vaistais, citrusų žievelės aitrumu ir rūkyta paprika. Momentais lenda siera ir medis, bet tai nėra didelė bėda, durpiškumas tai greitai užgniaužia ir užrakina. Gana daug durpės turintis skonis. Niekaip nepalyginsi su Varnu. Poskonis. Šiltas, ilgas, malonus, durpiškas, labai švarus, su lengvu dilgčiojimu. Mano trys centai. Amžiaus prasme įtarčiau, kad ne per daug pasistūmėjome į priekį, bet receptas tikrai kitoks ir tai puikiai veikia, bent man. 85 taškai.
Highland Park 1999/2017, „Full Volume”, 47.2%, Ex-bourbon casks, NCA, OB
Taigi ėjom, ėjom ir priėjom prie HP kompozicijos, kurioje nėra chereso statinių, tik burbono bačkos. Tai gana retai sutinkamas reiškinys. Bet žinant, kad šiuolaikiniame viskio pasaulyje yra striuka su chereso statinėmis, šis leidimas yra labai puikiai suprantamas. Tad žiūrim, ar jis galės kažką pastatyti prieš „Valknut”? Nosis. Oi, labai švarus, giedras, aromatingas ir gėliškas. Bet įdomiausia, kad čia randu tropinių vaisių ir durpių samplaiką. Mangas, melionas, kivis, bananas, ir jiems dar į pagalbą ateina sodo vaisiai. Durpiškumas mažesnis nei Valknut, bet kvapas kompleksiškesnis. Dar norėčiau pridėti ramunėlių arbatą, tamsų medų, šiltą sviestą, alyvuoges, citrusus, vanilę, karamelę… ir tai būtų dar ne viskas. Kvapas išties kompleksiškas, gyvas, atakuojantis ir saldus. Skonis. Tik nesusimauk. Intensyvus, aliejiškas, atakuojantis, švarus, aštrus, kaip koks japoniškas peilis. Kas toliau? Malonūs saldžios durpės atgarsiai vėl groja su tropiniais vaisiais. Norėčiau pridėti dar tabako, citrusų, druskos, jodo, tamsaus medaus, kokosų ir čiobrelių natas. Poskonis. Malonus, šaldantis, su šiek tiek mėtos, citrusų ir durpių natomis. Mano trys centai. Va čia tikrai buvo „Full Volume” ir ne kitaip. Ir grojo tikrai ne „popsucha”. Tiesą pasakius ėjau link 88, bet poskonis tikrai uždėjo riebų tašką. Taigi, 89 taškai.
Noriu truputi pratęsti apie „Full Volume”. Jei kas galvojat įsigyti šį viskį, tikrai pirkite, net jei ir nėra chereso šiame visky. Juk oficiali 18YO versija kainuoja 20 – 30 eurų daugiau, o šis tikrai ne blogesnis, gal net statyčiau aukščiau. Tad likite sveiki ir stiprūs. Iki kitų susiragavimų.