Kilkerran 12YO, 46%, OB, 2016
Nosis: lengvas dūmas, mentolis, druska, skrudintas medis, kažkiek žemės. Truputis laiko ir pradeda skleistis lengvas saldumas, citrusai, jūriškumas. Kuo toliau, tuo įdomiau, truputis džiovintų vaisių, kamparo, pipirų, gal kiek pelenų. Labai gilus, įdomus, jokių blogybių, ar kokių kvapų, kurie atbaidytų. Geras balansas, o laikas taurėje šį viskį padaro tik dar geresniu. Gėris. Skonis: o čia sutiksi visko po truputį. Saldumo, kartumo, sūrumo, gal net citrusų rūgštumo. Skonis pakankamai dūmiškas, jūriškas, pipiriškas. Statinės čia toli gražu „negroja pirmu smuiku”. Ir kas svarbiausia, viskas dera tiesiog gerai. Beveik viskas statoma ant distiliato kokybės, o jis čia žiba. Poskonis: ilgas, lengvai dūmiškas, jūriškas, kiek sausokas, maloniai šildantys su sūrumo užuomazgomis. Mano trys centai: Atsistojęs ploju. Beje, neužmirškim jam tik 12 metų. Vis dar ploju. 89 akys ir jis tikrai to nusipelnė.
Kilkerran 8YO, 55.7%, OB, 2018
Nosis: Įdomu, viskis jaunesnis ir statinės stiprumo, bet pati nosis atrodo lengvesnė, ne tokia dūmišką, nors panašumų tikrai yra. Prasideda su saldumu, o čia jo yra daugiau, nei dvyliktuke. Tada lengvas gėliškumas, salyklo natos, duona, nekepta tešla. O blogiausia, tai, kad nosis man dar labiau patinka, o vanduo jį padaro dar įdomesniu. Žodžiu neskęsta. Su vandeniu: labiau mediciniškas, žemiškas, aromatingas. Skonis: Aha, va kur visos durpės pasislėpusios. Gana brutalus, jaunas, „žalias”, aliejiškas, apveliantis burną ir be kita ko, dar labiau einama link originalaus distiliato. Kažkiek panašus į gera mezkalą. Aptinku pipirus, citrusus, mediciną, žolelių kartumą, sūrumą. Mano supratimu, alkoholis puikiai integruotas. Poskonis: Ilgas, gaivus. Pipiriškas, mentoliškas. Mano trys centai: tai, kaip čia dabar išsisukti iš situacijos…tiesiog manau kiekvienas salyklinio viskio gerbėjas turėtų bent paragauti, o geriausia atveju turėti bent vieną butelį savo bare. Tik priminsiu, kad, tai nėra lengvas „malt’as”. 90 akių ir kodėl gi ne.