Sveiki. Asmeniškai, šia kompanija vis tekdavo pasidomėti, bet labiau paviršutiniškai. Iki šiol. Tai ką jie daro? Jie bando atkurti senai išnykusių distilerijų viskius. Beabejo, jie neturi realių pavyzdžių ar pilnų viskio sandėlių. Tad jie remiasi įvairiais šaltiniais ir naudodami šiuolaikinius salyklinius viskius bando savo laimę. Jie yra sau nustatę keletą punktų, kuriais remiasi. Taigi, kuo jie vadovaujasi? Vieta, vanduo, mielės, pot still dydis ir forma, iš ko buvo pagamintas mash tun, durpių tipas, miežiai, brandinimo technika. Beabejo tai nėra kopijos tų viskių, o labiau atskiri viskiai su savo požiūriu į konkrečią distileriją.
Towiemore, 43%, Blended Malt, Classic Selection, NCF/NCA, 2015
Gyvavusi tarp 1898-1931. Uždaryta dėl vandens tiekimo problemų. Įkūrėjas Peter Dawson. Ką gi, koks galėjo būti tai viskis jau niekad nesužinosim, bet gal sužinosim koks būtų šiuolaikinis Towiemore? Nosis. Ei, gera nosis! Žalias obuolys, vanilė, citrusiniai vaisiai, mėsos prieskoniai, kmynai, riešutai, vaisių rūgštumas. Labai smagi nosis. Gaivi, šviežia, gyva ir turinti ką pasakyti. Skonis. Saldokas, žoliškas, švarus, Kas toliau? Išskirčiau baziliką, medų, abrikosus, medžio taninus, citrusų žieveles, džiovintus vaisius. Kompozicijoje tikrai yra chereso statinių, o pats skonis toks nekomercinis. Balansas savo vietoje. Poskonis. vidutinio ilgumo, šildantis, su mėsos prieskoniu, ąžuolo, migdolų, citrusų žievelės natomis. Mano trys centai. Neturiu dėl ko labai skųstis. Beabejo, norėtųsi 46% stiprumo ar net daugiau. Skonis ypač dėl to kenčia, ko nepasakyčiau apie nosį. Visumoje labai neblogas viskis su charakteriu. Ypač išskirčiau nosį. 82 taškai
Auchnagie, Blended Malt, Classic Slection, NCF/NCA, 2015
Distilerija gyvavusi beveik 100 metų. Įkurta 1812, o uždaryta 1911 metais dėl prastų transportavimo kelių. Įkūrėjas James Duff. Blemba, kai pagalvoji, šimtas metų… Ir beabejo iki šių dienų jokio viskio nėra išlikę… nė butelio. Tik rašytiniai šaltiniai. Koks tai galėjo būti viskis? Nosis. Lengva, labai lengva, vos ne šnibždanti. Gėliškas, žoliskas, truputi elegantiškas ir gana sunkiai skaitomas. Bet aš pabandysiu. Liepų žiedai, baltas pipiras, vaisių kompotas, levandos, gal netgi maža užuomina į rūkstantį laužą ar tai anglį. Pridėčiau dar alijošiaus, vaško, gumos natas. Dviprasmiška nosis, norėtųsi daugiau charakterio, daugiau veiksmo. Pats kvapas nėra blogas, tiesiog per lengvas, per vienodas. Skonis. O čia durpės tikrai yra, nedaug, bet yra. Lengvai saldus, vaisiškas, gėliškas. Vėlgi, skonis švarus, gaivus, šviežias. Momentais reiškiasi mentolis. Ką dar paminėti? Skrudintas medis, prisvilusi uogienė, daržovės, avokadas, ąžuolas. Skonis daug labiau patiko, nors taip pat lengvas, bet čia radau daugiau charakterio. Kažkiek primena Lowland viskius, tik čia dar randasi skoningas dumelis. Poskonis. Trumpas, švarus, neerzinantis, su balto pipiro natomis. Mano trys centai. Toks visai neišsišokantis, lengvas, minkštas viskis. Šiam viskiui ypač kiša koją 43% stiprumas. Čia jau reiktų statinės stiprumo reikalo ir ne mažiau. 79 taškai
Lossit, Blended Malt, Classic Selection, NCF/NCA, 2015
50 metų Ailos saloje veikusi distilerija. Įkurta dar
1817 metais ir uždaryta dėl to, kad buvo per daug izoliuota ir pasenusi. Paskutiniais savo gyvavimo metais teko konkuruoti su Caol ila distilerija, kuri tuo metu buvo labai moderni. Beje įkurta Malcolm Mcneill. Sakoma, kad tai buvo pradininkė „single estate distillery” stiliaus distilerija. Kaip bebūtų, bet šiandien žinom ne vieną ir ne dvi tokio stiliaus distilerijas. Taigi, palikimas paliktas. Nosis. Tikrai taip, Aila ir ne kitaip. Durpės, medžio anglis, pakrantė, jodas,
druska, jūros žolės, juodasis pipiras. Kvapas išduoda, kad panaudoti viskiai buvo jauni, bet jau spėję neblogai susigulėti. Tęsiam? Rūkyti migdolai, juodoji arbata ir saldūs vaisiai. Ką čia pasakysi, gana tipinis Ailos salyklinių viskių kūrinys, kuriame dominuoja vienas salyklas. Dar pridėčiau kartoną, mentolį ir rūkytą kumpį. Skonis. O kaip kitaip, bet ir čia kiša koją 43% stiprumas. Skonis plonas, liesas, bet tikrai iš Ailos. Gerai, gana čia koneveikti, kiek galima. Saldus durpiškumas, žoliškumas, druska, ąžuolas, juodoji arbata, čili pipiras, rozmarinas ir mentolis. Bet būdamas liesas, vistiek turi charakterio ir požiūrio. Poskonis. Vidutinio ilgumo, šaldantis, su pipirmėtės natomis. Mano trys centai. Taigi, 2017 metais šis maišytų salyklų viskis buvo pripažintas, kaip geriausias savo kategorijoje. O aš čia matai dar kabinėjuos…nulis pagarbos. Vieną kartą pabandyti įdomu, bet šiaip rastumėte geresnių vieno ar maišytų salyklų viskių už panašią kainą ir netgi iš Ailos. 81 taškas