Site icon Viskis ir ne tik

Apžvalga. Johnnie, Caol Ila ir bevardis

Sveiki kolegos ir ne tik. Taip, šiandien apžvalga ir panašu, kad kuriasi maža tradicija. Kokia? Vėl trys kandidatai, parodyti save iš gerosios pusės. Praeitą kartą basčiausi ne po Škotiją, tad šiandien grįžtu. Ir grįžtu su šiek tiek dūmų ir durpių.

Johnnie Walker Port Ellen, Ghost and Rare, 43.8%, Blend, 2019
Tiesą pasakius nesu daug išragavęs Port Ellen viskių, kad susidaryčiau labai aiškų vaizdą savo galvoje. Tad pakomentuoti ar čia yra daug šio viskio bus sunkoka, bet kita vertus ar galima būti tokiam naiviam, kad tikėti tokiais dalykais. Bet neužmirškim, kad šią viskio kompoziciją dar sudaro tokie vardai: Oban, Cragganmore, Mortlach, Blair Athol, Dailuaine, Carsebridge, Caledonian. Įspūdinga. Nosis. Švelni, velvetinė, kompleksiška ir su charakteriu. Iš esmės, standartinis Blue Label nėra prastas, tiesiog labiausiai kenčiantis, kad yra skiedžiamas iki klasikinio stiprumo. Bet nenukrypkim. Rūgštūs vaisiai, kaip kiviai, citrinos, žali obuoliai, ananasai. Momentais, kepti virš laužo zefyrai, marcipanas, galbūt mangai. Labai kvapnus ir labai tropinis. Apie kvapą ką gali pasakyti – įspūdinga ir tiek. Beje, dūmas labai subtilus ir atrodo tik padedantis kitiems kvapams atsiskleisti. Skonis. Kas čia dabar vyksta? Labai geras kūnas ir intensyvumas. Lengvai saldokas. Nuoširdžiai, nepasigedau daugiau laipsnių. Kas toliau? Šiltas sviestas, sodo vaisiai, druska, vanilė, skrudinti lazdyno riešutai, citrusai ir baltas pipiras. Reiškiasi mediena, bet įtarčiau, kad tai dėl senesnių viskių panaudojimo. Sausokas, su žoliškumo natomis. Skonyje pasigedau to tropiškumo, kuris nuteikė išties optimistiškai. Bet atmetant tai, labai neblogai. Poskonis. Trumpokas, vaisiškai saldokas, šildantis, sausas, su šiek tiek druskos, medienos, žoliškumo. Mano trys centai. Poskonyje taip pat nesutikau tropinių vaisių. Et. Bet išties gerai sukurptas „blendas” ir nematau prasmės lyginti su standartine mėlynąją etikete. 87 taškai.

Caol Ila 9YO, 2010/2020, 52.3%, Signatory Vintage, Single Cask Seasons, Refill Sherry Butt, Statinės Nr. 316625, 594 buteliai, NCF/NCA/SC/CS
Taigi labai jauna Caol Ila, kuri visus 9 metus praleido „butt” bačkoje. Kaina nelabai graži, bet turbūt nieko nuostabaus, kai kalba pasisuka apie kokybiškas chereso statines. Tad turim ką turim. Ai, beje, pagaliau nors kartą suspėjau į traukinį. Naujas leidimas ir jis jau čia. Šlovė Dzeusui :D. Nosis. Geri ženklai, tai ne vien cheresu persmelktas viskis. Tipinis Caol Ila aštrumas, žvitrumas ir saldi durpė. Man patinka. O toliau? Juodos vyšnios, juodieji serbentai, kartusis šokoladas, karamelė, rūkyti migdolų riešutai (tuos tai mėgstu). Patikėkik, čia tik pradžia. Truputis druskytės, juodo pipiro, kmyno ir citrinos. Džiovinti vaisiai, kaip razinos ir figos. Su laiku pradeda truputi skleistis: jūriškumas, rūkytas bekonas ir pelenai. Ei, tai geras balansas ir gera statinė. Perku. Skonis. Labai įdomu koks skonis, nekantrauju. Rūkyta mėsa, druska, jodas, kartusis šokoladas, juodas pipiras, juoda kava ir vėlgi saldi durpė. Kas dar? Mentolis, čili pipiriukai, biteris, skrudintas salyklas, riešutai, pelenai, alyvuogių aliejus. Labai gyvas, įžūlus, atakuojantis, kompleksiškas ir intensyvus. Vis galvoju apie tuos 52.3% po devynių metų…turėjo visgi vykti išties aktyvus brendimas. Ir skonis tai patvirtina. Poskonis. Ilgas, intensyvus, su mentolio, citrinos, durpės ir druskos natomis. Mano trys centai. Išties labai labai geras jaunas viskis. Puiki statinė, kompleksiškumas abiejose zonose ir balansas padaro šį viskį išties vertu dėmesio. O dėl kainos jūs spręskit. Aš tai pirkčiau. 89 taškai. P. S. Beje, kuo labiausiai džiaugiuosi, kad tai nebuvo paskandinta saldžioje PX statinėje.

Islay 25YO, 48.7%, That Boutique-y Whisky Company, Batch 1, 3124 buteliai, NCF/NCA, 2018
Pirmoji pažintis su šia kompanija nebuvo itin sėkminga, bet nenuleidžiam rankų ir bandom ragauti kažką senesnio. Galbūt pirmas susitikimas tiesiog buvo atsitiktinumas ir tiek. O šiaip atsitiktinumais netikiu, bet „anyway”. Viskis iš Ailos su 25 metų žyma. Manau viskas tuo pasakyta, bet „neužsiciklinam”. Tad, jeigu leisit. Nosis. Aliejiška, intensyvi, aromatinga, vaisiška. Išties įdomi. Tropiniai vaisiai, kaip bananai, mangai, citrusai, ananasai, galbūt truputis persikų. Intensyvumą suteikia mentolis, durpė, tabakas, druska, minerališkumas ir pipiras. Dar paminėčiau jūrų gėrybes, juodas alyvuoges ir sūrų vandenį. Laikui einant aktyvėja durpės, žoliškumas ir kamparas. Labai kompleksiška nosis ir be ydų. Skonis. Intensyvus, bet gal labiau ne dėl durpių/dūmų, o labiau dėl juodųjų pipirų ir citrinų aitrumo, bet ar tai blogai? Visgi per 25 metus durpė sėda, nori to ar nenori. Banano žievelė, alyvuogės, mentolis, kava, jodas, druska, galbūt truputis pelenų. Dar randu prieskonių, kaip bazilikas, rozmarinas, kardamonas, muskato riešutas. Išties prieskoningas viskis, bet tikrai neperspausta. Sausas medis ir salyklo saldumas. Poskonis. Gal ir nėra super stiprus, bet išties ilgai išliekantis, su vaisių ir salyklo saldumu, limoncello, pipirais ir taninais. Mano trys centai. Myliu tokį viskio stilių. Pradžia buvo sunki, bet įsivažiavo labai galingai. Mano supratimu tai tikrai „gyvūnas” iš Caol Ila distilerijos. 90 taškų.

Kaip bebūtų gaila, bet sesija baigėsi. Šiandien mes iš tiesų turėjom puikius viskius ir gerą nuotaiką. Kita vertus išties žaviuosi Blue Label kompozicija, tai nebuvo stipriausias viskis, anaiptol, bet jis turi įkvepiantį cinkelį, netgi „tik” būdamas „blended”. Likite sveiki ir stiprūs. Iki greitų susiragavimų.