Sveiki. Šiandien keliaujame iki labai jaunos distilerijos, kuri visai neseniai išleido keletą leidimų su minimaliu viskio amžiumi. Taigi, Bimber distilerija, įsikūrusi Londone. Įkūrėjai Darius ir Evelina iš Lenkijos. Apie pačią distileriją: vietinis salyklas, ilgai trunkanti fermentacija (apie 7 dienas), kokybiškos statinės, „directly fired stills” ir „floor malting”. Viskas skamba daugiau nei gerai…tad jei leisit, aš pradėsiu.
Bimber, 63.5%, New Make Spirit, Batch 145, NCF/NCA, OB, 2019
Beabejo nedažytas, nefiltruotas ir nematęs jokio medžio savo gyvenime. Virgin. O, bet, tačiau distilerijos galėtų labiau atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės išties nori paragauti nuogo distiliato, be jokio „make-up”. Nosis. Stipri, tiršta, kvapni ir vaisiška. O detaliau pradėčiau nuo vaisių. Taigi obuoliai, kriaušės, melionai, slyvos, abrikosai. Galbūt razinos. Įdomiausia, kad visi šie vaisiai nėra kažkokie labai švieži, o labiau primena verdantį – garuojantį kompotą ant seno „pečiaus”. Po karštų vaisių, pradeda kelti galvas: salyklas, grūdų aruodas, kmynai, šviežios bandelės, mielės, galbūt saulėgrąžų sėklos. Toliau seka: lakas, tirpiklis, akriliniai dažai, citrinos rūgštis ir galbūt česnakas. Visiškas „pure”. Nematau dėl ko turėčiau to nekęsti. Esmė tame, kad nosis labai pilna ir iš tiesų labai įdomu kuistis po šį kvapą. Skonis. Vidutinio kūno, saldokas ir stipriai sausinantis. Šparagai, alyvuogės, saulėgrąžų aliejus, juodas pipiras, graikiniai riešutai, alijošius, citrinų rugštelė, grūdai, balta duona ir lengvas chemiškumas. O ką aš galiu daugiau pasakyti? Tai malonus ir kiek piktokas skonis prieš kurį nieko neturiu prieš. Ir jei negana to? Šį „clearic” laisvai galima „sipinti”. Vien dėl to, kad kiekvienas mažas gurkšnis vis atneša kažką savo. Poskonis. Vidutinio ilgumo. Žoliškas, grūdiškas, aitrokas, sausas su trupučiu vaisių ir salyklo saldumu. Mano trys centai. Tiesą pasakius, tai geresnis reikalas už nemaža dalį tų viskių, kurie buvo išniekinti kūrėjų. Tikiuosi suprantat apie ką aš. 83 taškai
Bimber 3YO, 2016/2019, 51.9%, Re-Charred Oak Cask, 5000 butelių, OB, NCF/NCA/CS
Pirmasis viskis iš šios trijulės su ąžuolo įtaka. Visus tris metus brandinosi stipriai degintose statinėse. Kitaip dar vadinama aligatoriaus oda (char level 4 ). Beje, kas įdomu, kad jie patys vietoje tas statines ir paruošė. Kaip ir sakiau labai teisingas požiūris į medieną, kurioje brandinsis distiliatas. Kam duoti kažkam, jei ir pats gali kokybiškai tai atlikti. Nosis. Blemba, niekaip nepasakyčiau, kad tai tik trijų metų viskis. Kvapas primenantis daugybę saldžių dalykų. Ką dar norėčiau paminėti, kad jau po trijų metų brandinimo nebelikę to distiliato chemiškumo. Vanilinis cukrus, karamelė, kepinti riešutai, irisai, cinamonas ir kokoso drožlės. Toliau seka vaisiai: abrikosai, slyvos, obuoliai ir melionai. Įdomiausia, kad čia randu gaivinančius vaisius, o ne kompotą, kurį aptikau distiliate. Labai puiki ir maloni nosis. Alkoholis puikiai integruotas. Laikas dar prideda citrusus ir didesnes ąžuolo apraiškas. Skonis. O, taigi, skonis parodo kas yra kaip. Chemiškumas ir didelis sausumas sumažėjęs po trijų metų, bet tikrai aptinkamas. Alkoholis jaučiamas. Medis taip pat labiau kiša ausis, nei kvape. Vanilė, karamelė, juoda arbata, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos. Žoliškumas taip pat čia. Yra ir prieskonių: cinamonas, čiobrelis, pipiras, galbūt bazilikas. O šiaip tai smagiai pjaunantis skonio receptorius. „Bone dry”. Poskonis. Vidutinio ilgumo su šiek tiek mėtos, citrusų ir aitrių prieskonių natomis. Mano trys centai. Kaip trijų metų salyklinis viskis, jis tikrai turi ką pasiūlyti. Šiuo metu tik galima pasvajoti koks tai bus viskis po 10 metų, bet aš statyčiau didelėmis sumomis. Nosis čia buvo geriausia dalis. 86 taškai.
Bimber 3YO, 2019/2019, 53.1%, Virgin Oak, NCF/NCA/CS, OB, 2019
Ir paskutinis pirmos dalies dalyvis. Brandintas naujose ąžuolo statinėse. Skamba kiek bauginančiai, bet kita vertus kodėl ne? Jaunas viskis, reikalaujantis, kad paragavus justum brandos užuomenas, o gal net ir daugiau. Tad labai laisvai galima tai atleisti ir netgi rekomenduoti. Iš kitos pusės, kai turi tokį puikų „clearic”, tai kam skandinti naujame ąžuole? Asmeninė nuomonė. O dabar žiūrim kaip yra ištikrųjų. Nosis. Šviežias ąžuolas, pjuvenos, žoliškumas, lapai ir medžio dulkės. Viskas gana proto ribose. Ir tai tikrai netampa staliaus viskiu (nieko neturiu prieš stalius). Turi nemažai panašumų į Re-charred leidimą. Karamelė, kokosas, vanilė, saldūs vaisiai ir salyklas. Momentais sau kelią skinasi šviežias grūdas, karštos bandelės ir švieži vaisiai. Neblogas balansas ir gera alkoholio integracija. Skonis. Aha, beveik chemiškumo nelikę, bet panašu, kad sausumas netgi išaugęs. Ačiū šviežiam ąžuolui. Čia saldumo randu daugiau. Kremiškas. Kas toliau? Saldi juoda arbata, cinamonas, slyvos kauliukas, vaisiai, čili pipiras, biteris, žoliškumas, bazilikas ir tamsus medus. Piktas, pjaunantis ir tiesmukas. Poskonis. Aitrūs prieskoniai, persikai, vaisiai, ąžuolas, karamelė ir didelis sausumas. Mano trys centai. Kontraversiškas reikalas. Nosis labai tiko ir patiko, bet skonis asmeniškai jau perspaustas. 82 taškai.
Pirma dalis baigta, o antra dalis ne už kalnų. Kokybė, o ne kiekybė. Iki greito susiragavimo.